žãliosios pãskolos, finansavimo forma, kuri suteikia galimybę verslo ir viešosioms organizacijoms bei namų ūkiams iš banko ar kitų kredito institucijų pasiskolinti pinigų aplinkosaugos (žaliesiems) projektams įgyvendinti ir atitinka tokių paskolų principus.
Žaliųjų obligacijų alternatyva
Žaliosios paskolos, kaip ir tradicinės paskolos, funkcionuoja pagal tuos pačius grąžintinumo ir apmokėjimo principus. Tai reiškia, kad jos išduodamos apibrėžtam terminui ir už jas turi būti sumokamos palūkanos. Žaliosios paskolos yra alternatyva žaliosioms obligacijoms, kurios t. p. suteikia finansavimo šaltinių žaliesiems projektams finansuoti. Žaliosios paskolos turi atitikti žaliųjų paskolų principus (angl. Green Loan Principles), o žaliosios obligacijos – žaliųjų obligacijų principus (angl. Green Bond Principles).
Tarp šių dviejų skolinimosi formų egzistuoja ir keletas skirtumų: žaliosios paskolos įprastai išduodamos mažesnėmis sumomis nei leidžiamos žaliosios obligacijos; žaliosios obligacijos yra populiariausias finansavimo šaltinis tarp akcinių bendrovių, mažiau populiarus – tarp privačių įmonių ir neprieinamas namų ūkiams; žaliosios obligacijos, platinamos per vertybinių popierių biržą, yra kotiruojamos antrinėje vertybinių popierių rinkoje ir dėl to finansų rinkos dalyviams suteikia papildomų investavimo galimybių; žaliosios obligacijos labiau dominuoja rinkomis grįstose finansų sistemose (Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose), o žaliosios paskolos – bankais grįstose finansų sistemose (Vokietijoje, Japonijoje, ši sistema funkcionuoja ir Lietuvoje).
Žaliųjų paskolų principai
Žaliųjų paskolų principai pateikia keturis kriterijus, svarbius pripažįstant išduotą paskolą žalia: paskolos panaudojimas, žaliojo projekto vertinimas ir atranka, paskolos panaudojimo kontrolė ir valdysena bei atskaitomybė.
Pirmasis kriterijus – paskolos panaudojimas – reikalauja, kad paskolintos lėšos būtų panaudojamos tik aplinkosaugos projektams įgyvendinti arba jiems refinansuoti (refinansavimas). Žaliųjų paskolų principai pateikia nebaigtinį reikalavimus atitinkančių projektų sąrašą. Projektų teikiama nauda, susijusi su neigiamų klimato kaitos padarinių aplinkai švelninimu ir gamtinių išteklių išsaugojimu, turi būti kiekybiškai išmatuojama ir įvertinama. Pirmasis kriterijus nereiškia, kad skolininkas privalo būti žalias, jis reiškia, kad skolininkas, įgyvendindamas žaliąja paskola finansuotiną projektą, pasieks aiškiai įvardytų aplinkosauginių tikslų.
žaliųjų paskolų metų, kuriais 2017‑uosius paskelbė Ispanijos finansinių paslaugų bendrovė BBVA, logotipas
Antrasis kriterijus skirtas užtikrinti finansuotinų projektų atrankos proceso skaidrumą ir vientisumą, todėl skolininkas privalo kreditoriui pateikti visą reikiamą informaciją. Projektų vertinimas turi būti objektyvus ir subalansuotas, išryškinti galimas jų rizikas, užtikrinti skolininko siekį atitikti standartus ir įgyti sertifikatus, būtinus šioms rizikoms sumažinti.
Trečiasis kriterijus reikalauja užtikrinti tinkamą žaliojo projekto kontrolę ir valdyseną. Pagal šį kriterijų rekomenduojama pinigų įplaukas iš žaliosios paskolos pervesti į tam skirtą sąskaitą, kad būtų skatinamas lėšų panaudojimo vientisumas ir skolininkas galėtų atsekti į išorę nukreiptus pinigų srautus. Skolininkas ir kreditorius turi iš anksto susitarti, ar reikės atlikti nepriklausomą veiklos rezultatų per visą paskolos laikotarpį išorinį vertinimą. Jeigu kreditorius gerai žino skolininką ir turi pakankamai vidinių ekspertų, išorinis ekspertas nesamdomas.
Pagal ketvirtąjį kriterijų skolininkams bent kartą per metus rekomenduojama pateikti skaidrias ataskaitas apie pajamų panaudojimą ir faktinį pajamų paskirstymą žaliesiems projektams, jų poveikį aplinkai, matuojamą kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais (pvz., energijos gamybos apimtys, šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis).
Žaliųjų paskolų kaina
Gerai funkcionuojančioje kredito rinkoje palūkanų norma už žaliąsias paskolas yra mažesnė nei už tradicines paskolas dėl mažesnės rizikos. Rizika sumažinama dėl to, kad žaliosios paskolos dažniausiai funkcionuoja ne kaip vienintelė izoliuota finansavimo forma. Kartu su jomis skolininkai gauna valstybės subsidijas, moka mažesnius mokesčius ir kita. Nepaisant to, žaliosios investicijos neretai susijusios su aukštųjų technologijų ir naujų produktų kūrimu, o tai didina riziką. Palūkanų norma yra tik vienas skolinto kapitalo kainos elementų. Bankai taiko kompleksinę rinkodarą siekdami išvengti žaliojo smegenų plovimo, kai žalieji viešieji ryšiai ir žalioji rinkodara apgaulingai naudojami siekiant įtikinti visuomenę, kad organizacijos produktai, tikslai ir politika yra draugiški aplinkai. Tokios kainodaros esmė ta, kad bankai, žaliesiems projektams finansuoti suteikdami paskolą su mažesne palūkanų norma, griežtina atsiskaitymo sąlygas, reikalauja didesnės vertės užstato, padidina sutarties mokesčius ir kita.
žalioji paskola, žaliosios obligacijos, žaliųjų paskolų principai, žaliasis smegenų plovimas
3236