žalijų judjimas, socialinis ir politinis judėjimas, siekiantis spręsti aplinkosaugos, gamtosaugos, ekologijos, humanizmo ir socialinio teisingumo problemas.
Būdingi bruožai
Kairiõsios ideologijos. Iškelia žmogaus veiklos neigiamus padarinius gamtai ir aplinkai, siekia žmogaus ir aplinkos darnos. Remia gyvūnų teises, pacifizmą, dalyvaujamąją demokratiją, libertarinį socializmą, decentralizaciją, kartais – feminizmą, anarchizmą. Būdinga pasipriešinimas vartotojiškumui, globalizacijai, strateginių objektų, pavojingų ar gamtai žalą darančių įrenginių statybai ir eksploatacijai (pvz., kaip alternatyvą branduolinei energetikai siūlo atsinaujinančis energijos šaltinius).
Svarbiausios tarptautinės organizacijos ir raida
Svarbiausios tarptautinės organizacijos: Žemės draugai (Friends of the Earth; įkurta 1969 Amsterdame), Greenpeace (įkurta 1971, nuo 1989 centras Amsterdame), Aplinkosaugos švietimo fondas (įkurtas 1981 Kopenhagoje), Europos aplinkosaugos agentūra (įkurta 1993 Kopenhagoje), Pasaulio žalieji (Global Greens; įkurta 2001 Kanberoje, nuo 2013 būstinė Briuselyje), Pasaulio gamtos organizacija (įkurta 2010 Ženevoje).
Greenpeace ir Dziki Polska aktyvistai blokuoja Belovežo girios kirtimą (2017)
Senovės Romos ir Kinijos veikėjai pabrėždavo oro, vandens, garso taršos problemas. Žaliųjų judėjimo kai kurias idėjas kėlė B. Spinoza, J.‑J. Rousseau, H. D. Thoreau, M. K. Gandhi. Žaliųjų judėjimas susiformavo 19 a. pabaigoje Europoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose kaip atsakas į pramoninę revoliuciją ir plintančią ekonominę ekspansiją. Žaliųjų judėjimas daugelyje valstybių ypač išpopuliarėjo 20 a. 8 dešimtmetyje, kai ėmė kurtis žaliųjų politinės partijos ir jos pradėjo dalyvauti rinkimuose į valstybės valdymo institucijas. Nuo 20 a. pabaigos žaliųjų judėjimas turi didelę įtaką Vokietijoje.
Žaliųjų judėjimas Lietuvoje
Lietuvoje žaliųjų judėjimas kilo 20 a. pabaigoje prasidėjus Atgimimo sąjūdžiui. Buvo susipynęs su etnokultūriniu, paminklosauginiu judėjimais (žaliųjų judėjimas kartu su šiais judėjimais, mokslininkų, menininkų ratelių, akademinės bendruomenės diskusijų klubų veikla subrandino Sąjūdį). 1988 vasarą Kauno paminklosauginio klubo Atgaja (įkurtas 1987) iniciatyva organizuotas ekologinio protesto žygis (viešai prabilta apie skaudžiausias ekologines problemas), 1989 – antikarinis Taikos žygis (ragino SSRS kariuomenę palikti Lietuvą). Vyko piketai prie aplinką teršiančių gamyklų, karinių ir kitų objektų, buvo rengiamos aplinkos ir kultūros paminklų tvarkymo talkos. 1990 į Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą buvo išrinkti 4 žaliųjų judėjimo nariai. 1992 Lietuvoje oficialiai įteisinta Žemės diena, 1994 pradėti organizuoti aplinkosauginiai dviračių žygiai.
Gamtosauginė organizacija Lietuvos žaliųjų judėjimas (įkurtas 1988) renka ir analizuoja aplinkosauginę informaciją, šviečia visuomenę gamtosaugos klausimais, dalyvauja svarstant su aplinkosauga susijusių įstatymų ir kitų teisės aktų projektus, teritorijų planavimo dokumentus, rengia ekologinius žygius, mitingus, pilietines akcijas (prieš miškų naikinimą, genetiškai modifikuotų augalų auginimą Lietuvoje, skalūnų dujų žvalgymą ir gavybą Žemaitijoje, branduolinės jėgainės statybą Lietuvoje ir kita), vykdo gamtosauginių mokyklų programą, kartu su kitų šalių gamtosauginėmis organizacijomis sprendžia Baltijos jūros užterštumo ir ekosistemų apsaugos problemas, leidžia laikraštį Žalioji Lietuva (1989–97 Vilniuje, nuo 1997 Kaune).
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga pasisako už Lietuvą be branduolinės jėgainės, už atsinaujinančiosios energetikos plėtrą. Lietuvos žaliųjų partija (įkurta 2011, iki 2012 Lietuvos žaliųjų sąjūdis) kelia ekologijos, žaliosios energetikos problemas, leidžia laikraštį Žaliasis laiškas. Visuomeninis susivienijimas Žali.Lt (įkurtas 2012) rengia pilietines akcijas (kaštonų gelbėjimo, bendruomenių daržų kūrimo, vartojimo mažinimo, gyvūnų teisių gynimo, nelegalių sąvartynų tvarkymo ir kitas).
žalieji; Lietuvos žaliųjų judėjimas; žaliųjų partija