žalvarinė vamzdžių jungimo alkūnė
žalvarinė persų astroliabija
žálvaris, vario ir cinko lydinys. Pagrindinis elementas – varis, cinko jame būna iki 35 % (alfa žalvaris), 32–45 % (alfa ir beta žalvaris; muncmetalas) ir 45–50 % (beta žalvaris). Pagal sudėtį skirstomas į nelegiruotą ir legiruotąjį (turintis 10 % Zn vadinamas tombaku). Geltonos spalvos, tąsus, stiprus, lengvai apdirbamas, atsparus korozijai, nes paviršius yra pasidengęs vario oksido, hidroksido ir karbonato sluoksniu. Žalvaris lengvai tirpsta oksiduojančiose rūgštyse ir karštuose šarmų tirpaluose. Savybės gerinamos legiravimu, pvz., legiruotas aliuminiu (≤7 %) yra labai atsparus korozijai, alavu (≤1,5 %; vadinamas admiroliškasis, jūrinis žalvaris) – atsparus korozijai jūros vandenyje. Dažnai žalvaris legiruojamas keliais elementais (Al ir Mn, Al, Fe ir Mn, Al ir Ni, Pb ir Si). Žalvaris naudojamas amunicijos detalėms ir mechanizmams, karšto vandens sistemoms, euro centams (legiruotas Al), spyruoklėms, kniedėms, varžtams, guoliams, įvorėms gaminti.