Zámbijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Zambija – ekonomiškai silpna valstybė. Ūkio svarbiausia šaka – kasyba.
2012 BVP sudarė 20,52 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 23,97 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1473 Jungtinių Amerikos Valstijų doleriai (pagal perkamosios galios paritetą – 1721 Jungtinių Amerikos Valstijų doleris). Apie 64 % Zambijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos. Infliacija – 7,1 % (2013). Užsienio skola 5,99 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2013).
2021, Pasaulio banko duomenimis, Zambijos BVP siekė 21,203 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (perskaičiavus pagal perkamosios galios paritetą – 68,566 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 1120,6 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio (pagal perkamosios galios paritetą – 3623,9 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerio).
https://s.vle.lt/diagramos/245.html
Pramonė
Svarbiausia Zambijos naudingoji iškasena – vario rūda. Kongo Demokratinės Respublikos pasienyje, Copperbelto provincijoje yra dalis Vario juostos (vieni didžiausių pasaulyje vario rūdos telkinių). Didžiausios kasyklos: Nkana, Konkola, Nchanga, Roan Antelope’as. Telkiniai kompleksiniai – be vario, juose dar gaunama kobalto rūda. Zambijoje dar kasama akmens anglys (Zambijos pietuose, netoli Karibos tvenkinio), klintys, aukso, sidabro rūdos, ametistai, smaragdai, deimantai. Yra fosfatų, fluorito, geležies rūdos telkinių. Zambijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 1 lentelėje.
2010 Zambijoje pagaminta 11,19 mlrd. kilovatvalandžių elektros energijos. 99,6 % Zambijos elektros energijos pagamina hidroelektrinės (2010); didžiausios hidroelektrinės: Kague Gorge’o (galia 900 megavatų), Karibos (600 megavatų), Victoria Fallso (108 megavatai). Dalis elektros energijos (578 mln. kilovatvalandžių, 2010) eksportuojama į Pietų Afrikos Respubliką, Zimbabvę ir Kongo Demokratinę Respubliką. Išplėtota vario ir kobalto rūdų, tauriųjųj metalų, naftos perdirbimo, statybinių medžiagų (cemento), medienos apdirbimo, popieriaus, stiklo, tekstilės, maisto (daugiausia cukraus, alaus) pramonė; automobilių surinkimas. Pramonės svarbiausi centrai – Ndola, Lusaka, Kafue.
Karibos hidroelektrinės užtvanka
1
Bioprodukcinis ūkis
Ariamoji žemė užima apie 31 % Zambijos teritorijos. Svarbiausias Zambijos maistinis augalas – kukurūzai (daugiausia auginami Zambijos pietinėje ir rytinėje dalyse). Dideliuose drėkinamuose ūkiuose auginama kviečiai, mažesniuose – vilnamedžiai, tabakai, cukranendrės, kavamedžiai, batatai, maniokai, arachiai. Eksportui auginamos gėlės (apie 50 rūšių rožių). Zambijos augalininkystės produkcija – 2 lentelėje. Būdinga klajoklinė gyvulininkystė. Veisiama galvijai, ožkos, avys, kiaulės, naminiai paukščiai. Augalininkystę plėtoti trukdo katastrofiškos sausros arba potvyniai, gyvulininkystę – musės cėcė. Gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 3 lentelėje, gyvulininkystės produkcija – 4 lentelėje. Kertamas miškas; 2011 Zambijoje paruošta 10,57 mln. kubinių metrų medienos. Žvejyba; 2010 sugauta 86 700 tonų žuvų, 23 717 Nilo krokodilų.
tradicinis Zambijos kaimas
2
3
4
Turizmas
2010 Zambiją aplankė 815 200 užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 125 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Zimbabvės (21,1 % visų užsienio turistų), Pietų Afrikos Respublikos (17,8 %), Tanzanijos (14,9 %), Didžiosios Britanijos (6,3 %), Jungtinių Amerikos Valstijų (3,6 %). Turistų labiausiai lankoma Viktorijos krioklys, nacionaliniai parkai, gamtos rezervatai, Lusaka, Kabwe, Livingstone’as.
Viktorijos krioklys
Transportas
2001 automobilių kelių buvo 91 440 kilometrų, iš jų 20 117 kilometrų su kieta danga. Svarbiausi plentai jungia Lusaką su Livingstone’u, Mongu, Lubumbashi (Kongo Demokratinė Respublika), Harare (Zimbabvė), Lilongve (Malavis), Mbeya (Tanzanija). Geležinkelių yra 2157 kilometrai (2008; įskaitant Tanzanijos–Zambijos geležinkelio liniją, 891 kilometras). Svarbiausi geležinkeliai eina iš Lusakos į Livingstone’ą, Lubumbashi (Kongo Demokratinė Respublika), Dar es Salamą (Tanzanija). Laivuojama Tanganikos ežeras, Zambezė, Luapula (iš viso 2250 kilometrų, 2010). Vidaus vandenų svarbiausias uostas – Mpulungu (prie Tanganikos ežero). Tarptautiniai oro uostai yra Lusakoje, Ndoloje, Livingstone, Mfuwe. 2013 buvo 771 kilometras naftotiekių.
traukinys rieda Tazara geležinkeliu
Bankai
Zambijos centrinis bankas – Zambijos bankas (Bank of Zambia, įkurtas 1964, būstinė Lusakoje). 2014 veikė 19 komercinių bankų: 1 valstybinis (valdomas Zambijos ir Indijos vyriausybių) ir 18 privačių (iš jų – 16 užsienio kapitalo). Zambijos piniginis vienetas – Zambijos kvača, lygi 100 ngvių, įvesta 1968 vietoj Zambijos svaro. Lusakoje veikia Lusakos vertybinių popierių (įkurta 1994) ir Zambijos žemės ūkio produktų (įkurta 2007) biržos.
Užsienio prekyba
Zambijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2012)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2012 eksportuota prekių už 9,52 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 8,94 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama varis, kobaltas, tabakas, gėlės, medvilnė, importuojama mašinos ir transporto įrenginiai, maisto, naftos produktai, drabužiai.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2012 eksportavo į Zambiją prekių už 0,3 mln. litų.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2016 Lietuva eksportavo į Zambiją prekių už 0,93 mln. eurų, 2018 – 0,52 mln. eurų.
Zambijos BVP struktūra (2011)
2271
-Zambijos pramonė; -Zambijos žemės ūkis; -turizmas Zambijoje; -Zambijos transportas; -Zambijos bankai; -Zambijos užsienio prekyba; -Zambijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Zambijos konstitucinė santvarka
Zambijos partijos ir profsąjungos
Zambijos ginkluotosios pajėgos