Žambylo sritis

Žambýlo srits (Žambyl oblysy), iki 1993 Džambùlo srits, yra Kazachijos pietryčiuose. Pietuose ribojasi su Kirgizija.

Plotas 144 300 km². 1,13 mln. gyventojų (2020); gyvena kazachai (72,7 % srities gyventojų), rusai (9,8 %), dunganai (5,2 %), dar yra turkų, uzbekų, kurdų, korėjiečių, azerbaidžaniečių, totorių, kirgizų ir kitų.

Centras – Tarazas (358 100 gyventojų, 2020). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Šu (37,2), Sarykemeras (31,7), Kordajus (25,8). Gyventojų vidutinis tankis 7.83 žm./km².

Žambylo sritis suskirstyta į 10 rajonų ir Tarazo miestą. Sritis įkurta 1939.

Žambylo srities šiaurėje plyti Betpak Dalos dykumos dalis, vidurinėje dalyje ištįsusi Mujunkumų smėlio dykuma, Žambylo srities pietvakarinėje, pietinėje ir pietrytinėje dalyse yra Tian Šanio kalnų dalis: pietvakariuose – Karatau kalnagūbris, pietryčiuose – Užilės Alatau kalnagūbrių dalys, pietuose – Kirgizijos kalnagūbrio šiauriniai šlaitai. Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –10 °C iki –14 °C, liepos – 25–27 °C.

Per metus iškrinta 100–200 mm, kalnuose – 500–900 mm kritulių. Didžiausios upės – Čiu, Talasas. Sričiai priklauso Balkašo ežero pietvakarinė dalis. Vyrauja stepės ir retmiškiai.

Kasama fosforitai (Karatau kalnagūbryje), aukso, vario, urano, cinko, švino rūdos. Yra gamtinių dujų, akmens druskos telkinių. Fosforitų, naftos perdirbimo, metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, elektrotechnikos, chemijos (mineralinių trąšų, gumos, plastikų), farmacijos, odos, maisto pramonė, baldų gamyba. Tarazo šiluminė elektrinė (galia 1,2 gigavato). Pramonės svarbiausias centras – Tarazas.

Čiu upės slėnyje plėtojama drėkinamoji žemdirbystė. Auginama kviečiai, cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai, kupranugariai.

Per Žambylo sritį eina Šymkento–Biškeko (Kirgizija) geležinkelis ir plentas, Petropavlo–Šu geležinkelis. Tarazo Aulije‑Atos tarptautinis oro uostas. Per Žambylo sritį eina Almatos–Šymkento dujotiekis.