Zamora (Samorà), miestas Ispanijos vakaruose, Kastilijos ir Leono autonominėje srityje, į vakarus nuo Valladolido, abipus Duero upės; provincijos centras.
61 400 gyventojų (2019).
Geležinkeliai ir plentai į Valladolidą, Salamancą, Leóną, geležinkelis į Orensę, plentas į Porto (Portugalija).
Vynininkystė, maisto (cukraus), tekstilės, odos ir avalynės, statybinių medžiagų pramonė. Turizmas; per Zamorą eina vadinamieji Sidabro ir Katedrų keliai.
Miesto, Didžiosios savaitės (didžiausia Zamoros šventė), katedros, Baltasaro Lobo, etnografijos muziejai. Teatras (įsteigtas 1876). Lošimų namai.
Architektūra
Zamoros katedra (tolumoje, 12–13 a.)
Išliko miesto sienos su vartais (9 a.), pilies (11 a. vidurys) liekanų. Gausu romaninio stiliaus sakralinių pastatų: bažnyčios – Šv. Petro ir šv. Ildefonso (11–13 a., renovuota 15 a., 18 a.), Šv. Izidoriaus, Šv. Jono prie Naujojo tilto (abi 12 a.), Šv. Marijos Magdalietės (13 a.), katedra (12–13 a., kupolas, 15 a. pabaiga–16 a. pradžia). Tiltai per Duero upę – Senasis (11 a.) ir Naujasis (13 a.), rūmai – kunigaikščių Alba y Aliste (15 a.), Casa de los Momos (16 a., dabar Provincijos teismo rūmai). Prie Zamoros (Campillo) – San Pedro de la Nave bažnyčia (7 a. pabaigoje–8 a. pradžioje pastatyta prie Eslos upės, į dabartinę vietą perkelta 1932).
Istorija
Įkurta 852 arabų. Per rekonkistą tapo svarbiu musulmonų ir krikščionių kovų objektu. 10 a. ir nuo apie 1120 vyskupo rezidencija. 12–13 a. suklestėjo.
15 a. pabaigoje–16 a. daug Zamoros gyventojų emigravo į Ameriką; Zamora smuko.
1808–13 užimta prancūzų. 20 a. pabaigoje tapo turizmo centru.
2271