Zamòstė (Zamość), Zamòscis, miestas Lenkijos pietryčiuose, Liublino vaivadijoje, į pietryčius nuo Liublino, prie Łabuńkos upės (Wieprzo dešinysis intakas); apskrities centras. Turi apskrities teises.
60 148 gyventojai (2021).
Per Zamostę eina Liublino–Lvovo (Ukraina) plentas. Metalo apdirbimo, statybinių medžiagų, siuvimo, maisto pramonė, mašinų, baldų gamyba. Turizmas. Zamostės specialioji aukštoji mokykla (įkurta 2005), Liublino gamtos universiteto žemės ūkio mokslų institutas ir kitos aukštosios mokyklos.
Mundurų ir ginklų (įkurtas 1984), miesto bei kiti muziejai. Meno galerija. Zoologijos sodas (įkurtas 1918). Parkai. Kasmetiniai muzikos, kino, teatro ir kiti tarptautiniai festivaliai. Netoli Zamostės yra Roztočės nacionalinis parkas.
2271
Architektūra
Zamostės rotušė (1600, architektas B. Morando, 1639–56 įgavo baroko bruožų, architektas J. Wolffas; laiptai 1770)
Senamiestis suplanuotas pagal Renesanso epochos idealaus miesto viziją (1591, architektas B. Morando; pasaulio paveldo vertybė, nuo 1992), apjuostas gynybine siena su 7 bastionais (išliko 5; 1605, rekonstruoti 1619, architektai A. dell’Aqua, J. M. Linkas, ir 1812) ir vartais (Senieji, 1585, ir Naujieji, apie 1822, Liublino, Senieji, po 1597, ir Naujieji, apie 1822, Lvovo, Szczebrzeszyno, 1605, architektas B. Gocmanas, rekonstruoti 1772 ir 1825). B. Morando suprojektavo Zamoyskių rūmus (1586, 1745 įgavo baroko bruožų, architektas J. de Kawe, rekonstruoti po 1831), rotušę (1600, 1639–56 įgavo baroko bruožų, architektas J. Wolffas; laiptai 1770), Kristaus Prisikėlimo ir šv. apaštalo Tomo katedrą (1587–1630, rekonstruota 1826, architektas J. Ch. Mallet‑Malletskis; J. Zamoyskio antkapinis paminklas, apie 1618). Kiti raiškesni pastatai: sinagoga (1610, dabar Žydų istorijos muziejus), Šv. Mikalojaus (1618–31), Pranciškonų (1637–55), Šv. Kotrynos (1686, architektas J. M. Linkas) bažnyčios, Zamoyskių akademijos rūmai (1648, rekonstruoti 1752 ir 1825), Šv. Klaros neturtingųjų seserų ordino vienuolynas (1774, dabar muzikos mokykla) su bažnyčia (1696, architektas J. M. Linkas).
2271
Istorija
Įkurta ir miesto teisės suteiktos 1580. Iki 1821 priklausė privatiems asmenims. 16–17 a. gavo privilegijų, buvo prekybos ir ūkio centras, 1569 įsteigta Zamoyskių akademija, spaustuvė. 17 a. nusiaubta totorių, kazokų, Švedijos, Vengrijos kariuomenės. 18–19 a. sumenko. Iki 1772 priklausė Lenkijai, 1772–1809 – Austrijai (vadinta Samoschu arba Zameschu), 1809–13 – Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1915 – Rusijai (Lenkijos karalystei), nuo 1918 priklauso Lenkijai.
1813 02–11 miestas gynėsi nuo jį apsupusios Rusijos kariuomenės (išleisti apgulties pinigai). Per 1830–1831 sukilimą paskutinė pasidavusi sukilėlių tvirtovė. 1866 tvirtovė nugriauta, Zamostė išsiplėtė, pastatyta gamyklų. 1914 užimta Austrijos kariuomenės, nutiestas geležinkelis. 1920 Zamostės gynėjai atrėmė Sovietų Rusijos kariuomenės puolimus.
1939 09–10 miestą buvo užėmusios SSRS ir nacių Vokietijos kariuomenės, 1939 10–1944 – nacių Vokietija. Apylinkėse kovojo partizanų būriai. 1942 veikė getas (apie 9000 kalinių), tardymo kalėjimas (apie 50 000 kalinių, žuvo 8000), 1941–44 – sovietinių karo belaisvių stovykla (apie 28 000 nužudyta). 1944 Armijos Krajovos daliniai išvadavo miestą. Per nacių okupaciją žuvo apie 50 % miestiečių.
19 a.–1975 ir nuo 1999 – apskrities, 1975–98 – vaivadijos centras.
2271