Zarasa, miestas Lietuvos šiaurės rytuose, į šiaurės rytus nuo Utenos, netoli Latvijos sienos; rajono savivaldybės, Zarasų miesto ir Zarasų seniūnijų, parapijos centras. 6077 gyventojai (2021). Miesto vakarinėje dalyje yra Zaraso (yra salų, didžiausia – Didžioji), pietinėje – Zarasaičio, rytinėje – Griežtos ežerai. Per Zarasus eina Kauno–Daugpilio (Latvija) plentas; plentai į Ignaliną, Rokiškį. Galanterijos, trikotažo ir siuvimo (bendrovė Zarasaitis), duonos ir pyrago gaminių (Danvita), baldų gamybos (Mirolvas, Akadas), medienos apdirbimo (Natūralus medis) ir kitos įmonės.
Zarasų herbas
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, stačiatikių, sentikių cerkvės. Paštas, ligoninė, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, progimnazija, pradinė mokykla, meno mokykla, vaikų lopšelis-darželis, kultūros, švietimo, sporto, turizmo informacijos centrai, biblioteka. Turizmas. Gražutės regioninio parko direkcija. Krašto muziejus (įkurtas 1934). Kasmetiniai muzikos ir pramogų (Galapagai) bei baltų kultūros ir alternatyviosios muzikos (Mėnuo Juodaragis) tarptautiniai festivaliai Didžiojoje saloje. Kauno–Daugpilio kelio paminklas (pastatytas 1845, restauruotas 2006; aukštis 11 metrų). Leidžiamas laikraštis Zarasų kraštas. 2008 09 miestui suteiktas kurortinės teritorijos statusas. Prie Zarasų yra Gražutės regioninis parkas.
Zarasai
Architektūra
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia Zarasuose (1818–62)
Miesto planas vėduoklės formos (iki 1837 buvo spindulinis, iki 1872 suformuotas dabartinis) – vienintelis toks Lietuvoje. Jį sudaro šiauriniame gale ovalinė Sėlių aikštė, 5 spindulinės ir 4 žiedinės laužtinės gatvės. Gatvių tinklas nepriderintas prie reljefo, ežero kontūrų. Senojoje dalyje vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. mediniai ir mūriniai 1–2 aukštų gyvenamieji namai. Neobarokinė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia (1818–62), šventoriaus vartai su ornamentuotu kryžiumi (19 amžius). Visų Šventųjų cerkvėje – ikona Apreiškimas (19 a. vidurys, atvežta iš Bulgarijos), sentikių cervėje – ikona Kristaus prisikėlimas su šventinėmis scenomis (19 a. antra pusė). D. Bukonto paminklas (1993, skulptorius L. V. Strioga), P. Kaziliūno, S. Neliupšio, P. Šileikio darbo ornamentuoti kryžiai (20 a. vidurys), kapinėse – V. Ulevičiaus darbo stogastulpis J. Knabikui (1986). Skulptūra Metamorfozė (1988, skulptorius A. Smilingis). Zaraso ežero apžvalgos ratas (2011, architektas Š. Kiaunė).
2271
Istorija
Nuo 1387 iki 18 a. pabaigos priklausė Vilniaus vyskupui. 15 a. pabaigoje minimas Zarasų dvaras, 1522 – miestelis. Manoma, 16 a. pradžioje pastatyta pirmoji bažnyčia; nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1530 įkurtas Zarasų palivarkas. Miestelis nukentėjo per 17 a. vidurio, 18 a. pradžios, 1812 karus (1669 gyveno 35, 1721 – 16 šeimų). Nuo 17 a. antros pusės kūrėsi žydai; 18 a. pabaigoje turėjo mokyklą, 19 a. – ir sinagogą, 5 maldos namus (1861), špitolę; 1825 jiems priklausė 50 iš 86 miestelio gyvenamųjų namų. 1735 pastatyta sentikių cerkvė (nugriauta 1847). 1773 gyveno 21, 1805 – 53, 1823 – 86 šeimos.
1831 04 Zarasus buvo užėmę sukilėliai. Miestelis sparčiau augo nutiesus Daugpilio–Kauno plentą (pradėtas 1830). Po 1834 gaisro Zarasų centrinė dalis 1837 perplanuota ir perstatyta. 1836–1918 oficialiai vadinti Novoaleksandrovsku. 1836 įsteigta vaistinė, 1848 – ligoninė. 1839 pastatyta pirmoji stačiatikių cerkvė. 1842–1950 apskrities centras. Nuo 1853 vyko 2 savaitiniai turgūs. 1884 veikė 2 alaus daryklos, 2 malūnai, 2 odos dirbtuvės, tabako įmonė, spaustuvė (nuo 1882). 1909 įsteigtas Saulės draugijos skyrius, 1913 – lietuvių skaitykla.
Miestelis labai nukentėjo per I pasaulinį karą. 1919 08 25 Lietuvos kariuomenė per Zarasų operaciją užėmė Zarasus. Lietuvai atkūrus valstybę (1918) vadinti Ežerėnais (1919–29), veikė elektros elementų gamykla, lentpjūvė, 2 malūnai, muitinė, moterų kalėjimas, sezoninė žemės ūkio mokykla, pavasarininkų, šaulių, ateitininkų, skautų, turizmo draugijos skyriai, Zarasų lenkų švietimo draugija. 1932–40 leistas savaitraštis Zarasų kraštas. 1932 Zarasai gavo kurortinio miesto ir vasarvietės, t. p. II eilės miesto teises.
II pasaulinio karo pradžioje nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu Zarasų žydai uždaryti Smalvų dvare, 1941 08 26 sušaudyti Vencavuose (prie Vencavo ežero). Per karą sugriauta apie 60 % miesto gyvenamųjų namų. 1944 08 Lietuvos partizanai puolė Zarasų kalėjimą. Sovietų okupacijos metais Zarasai – apskrities pavaldumo miestas (nuo 1946), rajono centras (nuo 1950). 1996 patvirtintas Zarasų herbas.
1833 Zarasuose buvo 512, 1840 – 817, 1857 – 3469, 1861 – 5520, 1897 – 6370 (3347 žydai), 1923 – 3785 (1329 žydai), 1959 – 4717, 1970 – 6624, 1979 – 7250, 1989 – 8916, 2001 – 8365, 2011 – 7165 gyventojai.
Zaraso ežero apžvalgos ratas (2011, architektas Š. Kiaunė)
-Novoaleksandrovskas; -Ežerėnai