Zarasų aukštuma

Zarasų aukštuma

Zaras aukštumà, Slių aukštumà, Aukštaičių aukštumos šiaurinė dalis Lietuvos šiaurės rytuose ir Latvijos pietryčiuose. Ilgis (iš šiaurės rytų į pietvakarius) 60 km, plotis 40 kilometrų. Šiaurėje ir šiaurės rytuose Zarasų aukštumą riboja Dauguvos slėnis, rytuose ir pietryčiuose – Žeimenos ir Dysnos lygumos, vakaruose – Vakarų Aukštaičių plynaukštė, pietuose Lūšių–Tauragnų ežerų dubumos ir Virintos slėnis skiria Zarasų aukštumą nuo kitos Aukštaičių aukštumos dalies.

Zarasų aukštuma susiformavo per paskutinio (Nemuno) ledynmečio Baltijos stadiją, ledyno didžiausio paplitimo metu. Zarasų aukštumą sudaro 3 iš vakarų į rytus ištįsę moreninių masyvų ruožai: Pratkūnų–Tauragnų–Rubikių (pietuose), Smalvų–Antalieptės–Jūžintų (vidurinėje dalyje) ir Ilūkstės–Stelmužės–Aleksandravėlės (šiaurėje). Vyrauja smulkios vidutinio aukščio, aukštos ir labai aukštos kalvos, kurių daugiausia Imbrado, Degučių ir Tauragnų apylinkėse. Zarasų aukštumos aukščiausios viršūnės: Piliakalnio kalnas (247,39, viena aukščiausių Aukštaičių aukštumoje), Pratkūnų kalnas (239,65 m), Balčių (234 m). Zarasų aukštuma suklota daugiausia iš riedulingo moreninio priemolio ir priesmėlio; duburiuose yra smėlio ir durpių.

Iš dirvožemių vyrauja išplautžemiai, balkšvažemiai, smėlžemiai ir durpžemiai.

Duburiuose telkšo Alaušo, Avilio, Ažvinčio, Čičirio, Luodžio, Samavo, Zaraso ir kiti ežerai. Didžiausia upė – Šventoji (Neries intakas).

Apie 30 % Zarasų aukštumos ploto užima miškai; didžiausi – Ažvinčių-Minčios giria, Gražutės miškas.

Aukštumoje yra Gražutės ir Sartų regioniniai parkai, dalis Aukštaitijos nacionalinio parko.

2341