žarnýnas (intestina), žmogaus, stuburinių ir kai kurių bestuburių gyvūnų virškinimo trakto didžiausia dalis. Žarnynas tęsiasi nuo skrandžio iki išangės. Žarnyne virškinamas maistas, įsiurbiamos maisto medžiagos, iš jo šalinami nesuvirškinti maisto likučiai.
Žmogaus žarnynas
Žmogaus žarnyną sudaro plonoji žarna ir storoji žarna. Plonoji žarna susideda iš dvylikapirštės žarnos, tuščiosios žarnos ir klubinės žarnos. Tuščiosios žarnos ilgis yra apie 2 m, klubinės žarnos – apie 3 m. Tuščiosios žarnos kilpos išsidėsčiusios pilvo ertmėje ties bamba ir kairiau jos, klubinės žarnos – dešiniau ir žemiau bambos, siekia dubenį. Plonąją žarną iš priekio dengia didžioji taukinė. Žiedinės raukšlės ir gaureliai daug kartų padidina plonosios žarnos gleivinės plotą. Į dvylikapirštę žarną atsiveria tulžies ir kasos latakai, plonosios žarnos liaukos gamina žarnų sultis; vyksta maisto medžiagų virškinimas ir rezorbcija. Visa plonosios žarnos gleivinė nusėta pavienių limfinių mazgelių (folikulų), klubinėje žarnoje jie susitelkę kelių cm2 grupėmis (Peyerio plokštelės). Storoji žarna yra apie 1,5 m ilgio, ji susideda iš 3 dalių: aklosios žarnos, gaubtinės žarnos ir tiesiosios žarnos. Akloji žarna yra dešinėje klubinėje duobėje, ji turi kirmėlinę ataugą. Aklosios ir gaubtinės žarnos riboje į storąją žarną įeina plonoji žarna.
žmogaus žarnyno schema: 1 – skrandis, 2 – skersinė gaubtinė žarna, 3 – tuščioji žarna, 4 – nusileidžiančioji gaubtinė žarna, 5 – klubinė žarna, 6 – tiesioji žarna, 7 – kirmėlinė atauga, 8 – akloji žarna, 9 – kylančioji gaubtinė žarna, 10 – kasa, 11 – dvylikapirštė žarna
Čia gleivinės raukšlės sudaro vožtuvą, kuris praleidžia turinį tik į storąją žarną ir neleidžia grįžti atgal. Gaubtinę žarną sudaro 4 atkarpos: apie 15 cm ilgio kylančioji, apie 50 cm skersinė, apie 25 cm nusileidžiančioji ir apie 20 cm riestinė gaubtinė žarna. Pastaroji pereina į tiesiąją žarną, kuri atsiveria į išangę.
Žarnynas ir virškinimo traktas formuojasi iš gemalo pirminės žarnos (entodermos ir mezodermos vamzdelio), kurios abu galai – burninis ir išanginis uždari. Pirminė žarna lataku jungiasi su trynio maišu, vėliau – su trynio pūsle. Embriono vystymosi trečiąją savaitę prakiūra burninė, pirmojo mėnesio pabaigoje – išanginė plėvė. Pirminė žarna iš pradžių būna tiesi, neviršija embriono ilgio, vėliau formuojasi atskiros virškinimo trakto dalys. Naujagimio žarnynas yra apie 2,6 m ilgio. Didžioji taukinė menkai išsivysčiusi, gleivinė plona. Žarnyno funkcijos sutrikimai gali sukelti viduriavimą, vidurių užkietėjimą, dažniausios ligos enteritas ir kolitas. Pasitaiko įgimtų sklaidos ydų (pvz., nėra išangės arba ji susiaurėjusi ar išplatėjusi), divertikulų, navikų.
1307
Gyvūnų žarnynas
Stuburinių gyvūnų (daugumos žuvų, varliagyvių ir roplių) žarnynas susideda iš plonosios ir storosios žarnos. Paukščių storoji žarna dažniausiai labai trumpa, su 2 aklosiomis ataugomis. Labiausiai diferencijuotas žinduolių žarnynas. Jo ilgis prilauso nuo mitybos; plėšriųjų žinduolių žarnynas trumpesnis, žolėdžių – labai ilgas, kartais (pvz., avių) net 20 kartų ilgesnis už kūną.
Bestuburių gyvūnų žarnynas dvejopas. Vienų (pvz., medūzų) žarnynas prasideda nuo burnos ir eina iki analinės angos, jį sudaro pirminė žarna, išsivysčiusi iš mezodermos. Visų kitų bestuburių žarnynas susideda iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos.
Gyvulių žarnos vartojamos valgiams (dešroms, vėdarams; Suvalkijoje iki 20 a. pradžios buvo verdama žarnų sriuba – blėkienė) ruošti.
2271