Žãsliai, miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į rytus nuo Kaišiadorių; seniūnijos, parapijos centras. 536 gyventojai (2021).
Žasliai. Kairėje – miestelio vardo 555 m. minėjimo paminklas (2012, skulptorius V. Gylikis)
Žaslių herbas
Iš šiaurės prieina Statkūniškės, iš vakarų – Limino, iš pietų – Žaslių ežerai. Plentai į Kaišiadoris, Jonavą, Elektrėnus. Šv. Jurgio bažnyčia. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, pagrindinė mokykla (iki 1944 pradinė, 1944–2010 vidurinė), lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (įkurta 1937). Miestelyje filmuotas Lietuvos televizijos filmas Tadas Blinda (1972). Prie miestelio yra Žaslių piliakalnis ir Žaslių akmuo.
Architektūra
Šv. Jurgio bažnyčia Žasliuose (1902, inžinierius Mieczisławas Tittenbrukas, per I pasaulinį karą apgriauta, 1924 suremontuota)
Šv. Jurgio bažnyčios Žasliuose vargonai
Šv. Jurgio bažnyčios Žasliuose didysis altorius (1925)
Miestelis turi spindulinio plano bruožų. Po 1905 gaisro pastatyta plytų stiliaus pastatų. Centrinė aikštė grįsta akmenimis (1931), joje – miestelio vardo 555 m. minėjimo paminklas (2012, skulptorius V. Gylikis). Istorizmo bruožų mūrinė dvibokštė Šv. Jurgio bažnyčia (1902, inžinierius Mieczisławas Tittenbrukas, per I pasaulinį karą apgriauta, 1924 suremontuota). Bažnyčioje esančios dailės vertybės: Nukryžiuotojo skulptūra (17 a.), monstrancija (17 a. antras ketvirtis – viena seniausių Kaišiadorių vyskupijos bažnyčiose išlikusių monstracijų), procesijų altorėlis su Švč. Mergelės Marijos Globėjos ir šv. Jurgio paveikslais (18 a. vidurys), paveikslai – Ecco Homo (19 a. pabaiga–20 a. pradžia, manoma, dailininkas Józefas Buchbinderis), Šv. Antanas Paduvietis (20 a. pirmas ketvirtis, dailininkas Miezcysławas Barvickis; B. E. Murillo to paties pavadinimo paveikslo kopija), Nukryžiuotasis (20 a. 5 dešimtametis, dailininkas V. Kosciuška), neogotikiniai mediniai altoriai (1925).
2271
Istorija
Istorijos šaltiniuose paminėti 1457. 1462 pastatyta bažnyčia. 1510 minimas dvaras ir miestelis, 1529–67 įtrauktas į neprivilegijuotųjų miestų sąrašą. 1738 buvo 7, 1789 – 66 kiemai. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. 1792 gavo miesto teises ir herbą. 1800 ir per I pasaulinį karą degė. 1860 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Prie Žaslių 1863 įvyko sukilėlių būrio kautynės su Rusijos imperijos kariniu daliniu. 19 a.–20 a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. 1913 surengtas pirmas lietuviškas vaidinimas. Prieš I pasaulinį karą Žaslių žydai turėjo 2 maldos namus, 2 mokyklas, biblioteką, veikė Žydų liaudies banko skyrius, profesinės ir visuomeninės organizacijos, ugniagesių būrelis.
Dauguma Žaslių žydų nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu 1941 08 sušaudyti Strošiūnų miške (prie Žiežmarių). 1941, 1948 ir 1949 ištremti 27 Žaslių gyventojai. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai.
Sovietų okupacijos metais miestelis – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 1992 patvirtintas Žaslių herbas. 1833 buvo 412, 1897 – 1955 (1325 žydai), 1923 – 1786, 1959 – 861, 1970 – 753, 1979 – 646, 1989 – 801, 2001 – 818, 2011 – 644 gyventojai.