žąsys

pilkoji žąsis

žsys (Anserinae), žąsinių paukščių (Anseriformes) būrio, žąsinių paukščių (Anseres) pobūrio, antinių (Anatidae) šeimos vandens paukščių pošeimis. 4 tribos, 8 gentys: medžąsys (Dendrocygna), baltanugarės antys (Thalassornis), gulbės, koskorobės (Coscoroba), tikrosios žąsys (Anser), berniklės, vištinės žąsys (Cereopsis) ir šlakuotosios antys (Stictonetta); 33 rūšys. Paplitusios beveik visame pasaulyje. Žąsys prisitaikiusios gyventi ant vandens. Kūnas tvirtas, 38–180 cm ilgio, 450 g–15 kg masės. Išskleistų sparnų plotis 75–240 cm. Plunksnų danga įvairių spalvų, nuo vienspalvės iki raibos ar margos. Kojos tvirtos. Snapas plokščias platus. Minta augalų įvairiomis dalimis, bestuburiais, varliagyviais, žuvų ikrais. Deda 1–16 kiaušinių. Peri 21–48 d., dažniausiai patelė. Jaunikliai apsiplunksnuoja per 35–170 d., subręsta 1–4 metų.

baltakaktės žąsys

Lietuvoje

Lietuvoje peri pilkoji žąsis, gulbė nebylė (Cygnus olor), gulbė giesmininkė (Cygnus cygnus). Per sezonines migracijas aptinkamos dar 14 žąsų rūšių, dažna želmeninė žąsis (Anser fabalis), nereta baltakaktė žąsis (Anser albifrons), labai retos snieginė žąsis (Anser caerulescens) ir įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą mažoji žąsis (Anser erythropus).

mažoji žąsis

644

želmeninė žąsis

snieginė žąsis

Naminės žąsys

Naminės žąsys, išskyrus kiniškąsias, kilusios iš laukinių pilkųjų žąsų. Prijaukintos 3000–2500 m. prieš Kristų. Jų eksterjeras kompaktiškas, nugara tiesi, horizontali, krūtinė plati, aptaki, kaklas vidutinio ilgio (susideda iš 17–18 slankstelių), išlenktas. Plunksnos įvairių spalvų ir atspalvių. Snapas ir kojos oranžinės spalvos. Storas pūkų sluoksnis saugo nuo šalčio.

Kiaušinius pradeda dėti po 265–350 dienų. Auginamos intensyviosios technologijos sąlygomis subręsta anksčiau ir pradeda dėti po 180 dienų. Dėslumas tęsiasi 4–8 mėn. ir priklauso nuo laikymo bei lesinimo sąlygų. Taikant apšvietimo ir lesinimo specialias programas žąsys priverčiamos dėti ir rudenį. Per vieną ciklą žąsys sudeda 30–40 kiaušinių (kiaušinio masė 130–180 g), dėsliųjų veislių iki 100 kiaušinių. Iki 4–5 metų žąsų dėslumas didėja po 10–20 %. Žąsys veislei naudojamos iki 6 metų. Vienam žąsinui tenka ne daugiau kaip 4 žąsys. Intensyviai auginamos žąsys pjaunamos nuo 2 mėn., per tą laiką jos pasiekia iki 80 % suaugusių paukščių masės. Dažniausiai žąsys pjaunamos 5–6 mėnesių. Iš vienos veislinės žąsies per vieną sezoną gaunama apie 20 žąsiukų. Žąsienoje yra 16–18 % baltymų ir 2–35 % riebalų. Labai vertingos žąsų kepenys, riebalai, plunksnos ir pūkai.

naminės žąsys

Naminės žąsys Lietuvoje

vištinės Lietuvos žąsys

Lietuvoje žąsys buvo auginamos jau 16 amžiuje. Daugiau žąsų imta auginti 19 a., kai padidėjo jų eksportas (daugiausia į Vokietiją). Auginti žąsis buvo patogu, nes dėl trilaukės sėjomainos sistemos buvo daug pūdymų, kitų žąsims tinkamų ganyklų. Užnemunėje užaugintos žąsys rudenį būriais buvo varomos parduoti į Rytų Prūsiją. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje susiformavo 2 veislinės žąsų grupės: vištinės ir pulkinės žąsys (Lietuvos žąsys). 1933–37 Lietuvoje (be Vilniaus krašto) kasmet būdavo užauginama apie 500 000 žąsų. Žąsys plačiai augintos iki 20 a. vidurio. Po II pasaulinio karo dar augintos visuomeninio sektoriaus ūkiuose, 20 a. 7–8 dešimtmetyje beveik nustota jas auginti, išliko tik individualiuose ūkiuose.

495

-žąsis