Zawadzkio spaustuvė (Zavãdskio spaustùvė) 1805–1940 veikė Vilniuje. Viena žymiausių ir ilgiausiai Vilniuje veikusių spaustuvių.
Savininkai
Įkurta J. Zawadzkiui nupirkus išsimokėtinai Vilniaus akademijos spaustuvės įrengimus ir išsinuomavus jos patalpas (dabar Šv. Jono gatvė 4). 1838 mirus J. Zawadzkiui spaustuvę iki 1851 valdė jo žmona Marija Zawadzka, sūnūs Adamas (iki 1875) ir Feliksas (iki 1891), vėliau – pastarojo žmona Marija Stefanija Zawadzka, nuo 1908 – jo sūnus Feliksas Zawadzkis. Iki 1828 turėjo išimtinę teisę spausdinti (iki 1825 ir pardavinėti) Vilniaus universiteto leidžiamas knygas. 1845–69 Zawadzkiai už draudžiamų lietuviškų ir lenkiškų knygų spausdinimą bei cenzūros nuostatų pažeidimus carinės valdžios buvo kelis kartus bausti.
Leidiniai
Išleido kelis tūkstančius leidinių: vadovėlių, kalendorių, mokslo, meno, grožinės literatūros, religinių knygų Europos pagrindinėmis ir hebrajų bei arabų kalbomis, tarp jų pirmąjį A. Mickevičiaus kūrybos rinkinį Poezija (2 t. 1822–23), J. Lelewelio, J. Sniadeckio, J. I. Kraszewskio, H. Sienkiewicziaus kūrinių. Lietuvių kalba išleido apie 700 knygų ir brošiūrų (L. Ivinskio kalendorius, 1846–51 ir 1855–64, K. Sirvydo Punktus sakymų 1845, M. Valančiaus Žemaičių vyskupystę 2 d. 1848, J. Biliūno, Žemaitės, Lazdynų Pelėdos, G. Petkevičaitės-Bitės, G. Landsbergio-Žemkalnio grožinės kūrybos, P. Višinskio publicistinių brošiūrų, A. Mickevičiaus, J. I. Kraszewskio, H. Sienkiewicziaus kūrinių vertimų). Spausdino savaitraštį Lietuvos ūkininkas (1905–19, apie 3000 egzempliorių), lenkų laikraščius Dziennik Wileński (1805–25), Athenaeum (1849–51), Kurier Litewski, Kurier Wileński, Jutrzenka, Zorza Wileńska ir kitus.
Zawadzkio spaustuvės išleista Jono Biliūno Liūdna pasaka (1908)
Veiklos plėtra
Savo produkciją platino ir Lenkijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, turėjo keletą knygynų Vilniuje, Kaune, Varniuose, Varšuvoje. F. Zawadzkis 1909 nupirko Edmundo Nowickio spaustuvę Vilniuje, kurioje veikė pirmoji Lietuvoje rotacinė spausdinimo mašina ir 2 linotipai (1913 įmonė jų turėjo jau 4), 1912 pastatė naujus rūmus. 1920 didelė spaustuvės dalis perkelta į Lenkiją. 1939 įmonę nupirko Kauno Spindulio spaustuvė. 1940 spaustuvė nacionalizuota. 1806 dirbo 35, 20 a. pradžioje – daugiau kaip 50 darbuotojų. 1807 turėjo 13 spausdinimo staklių, 1940 – tris plokščiąsias spausdinimo, dvi tiglines, dvi popieriaus pjovimo ir dvi segimo mašinas. 1863 turėjo 449 (apie 7,35 tonos), 1913 – 1967 pūdus (apie 32,2 tonos) šrifto.