Oleśnicki Zbigniew (Zbignevas Olesnckis) 1389 12 05Sienno (Mazovijos vaivadija) 1455 04 01Sandomieras, Lenkijos valstybės ir Bažnyčios veikėjas. Kardinolas (1449). Per 1410 Žalgirio mūšį, pasak J. Długoszo, išgelbėjo Jogailos (Z. Oleśnickis buvo jo svitos notaras) gyvybę. Įvykdė keletą diplomatinių misijų. Nuo 1422 kancleris, nuo 1423 – Krokuvos vyskupas. Konservatyvios lenkų didikų grupės vadovas. Darė didelę įtaką Jogailai; Vladislovo Varniečio valdymo laikotarpiu (1434–44) buvo faktinis Lenkijos valdovas. Neleido stiprinti karaliaus valdžios. Nepalenkiamas husitizmo priešas, 1420 priešinosi Jogailos, o 1438 – Vladislovo Varniečio ketinimams užimti Čekijos sostą; 1439 Z. Oleśnickio vadovaujamos pajėgos ties Grotnikais nugalėjo lenkų husitus. 1439–40 jis labai parėmė Vladislovo Varniečio kandidatūrą į Vengrijos sostą, įkalbėjo jį dalyvauti kryžiaus žygyje prieš Osmanų imperiją. Nepritarė kovai su Vokiečių ordinu, 1454 – paramai Prūsijos sąjungai ir Prūsijos inkorporavimui į Lenkiją. Lietuvos visiško prijungimo prie Lenkijos šalininkas, svarbiausias Vytauto karūnavimosi priešininkas. 1447 karaliumi tapus Kazimierui Jogailaičiui Z. Oleśnickio įtaka sumažėjo. Mokslo ir meno mecenatas, Krokuvos universiteto globėjas, pastatydino pilių, vienuolynų.
2271