Zborovo mūšis

Zbòrovo mšis, Abiejų tautų Respublikos ir Ukrainos kazokų kariuomenių mūšis per 1648–54 kazokų sukilimą. Vyko 1649 08 15–16 prie Zborovo (dabar Zborivas, Ternopilio sr.). B. Chmelnyckio ir Krymo chano Islamo I Girėjaus kariuomenės (apie 60 000 žm.) iš fronto ir užnugario puolė karaliaus Jono Kazimiero vadovaujamą Abiejų Tautų Respublikos kariuomenę (apie 30 000 žm.), kuri tuo metu kėlėsi per Stripos upę, ir privertė ją sustoti įtvirtintoje stovykloje. 08 16 kazokai ir totoriai įsiveržė į šią stovyklą. Po derybų su Lenkijos didžiuoju kancleriu J. Ossolińskiu visiška kazokų pergale nesuinteresuotas Islamas I Girėjus, kuriam buvo pažadėta sumokėti didelę pinigų sumą, pasitraukė iš kovos. Chano spaudžiamas B. Chmelnyckis 08 18 pasirašė Zborovo sutartį.