Zborovo sutartis

Zbòrovo sutarts, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Jono Kazimiero ir Ukrainos kazokų etmono B. Chmelnyckio sutartis. Sudaryta 1649 08 18 prie Zborovo (dabar Zborivas, Ternopilio sr.) po 1649 08 15–16 vykusio Zborovo mūšio. Pagal sutartį Dešiniakrantė Ukraina faktiškai įgijo autonomiją. Kazokams grąžintos ankstesnės privilegijos. Rejestrinių kazokų skaičius vėl padidintas iki 40 000. Podolės (Braclavo), Černigovo ir Kijevo vaivadijose į valstybines pareigas pažadėta skirti tik stačiatikius. Įsipareigota Seime svarstyti Brastos bažnytinės unijos (1596) panaikinimo klausimą. Abiejų Tautų Respublikos kariuomenei uždrausta įžengti į miestus, kuriuose stovėjo kazokų pulkai, žydams – juose apsigyventi. Jėzuitai privalėjo išvykti iš Ukrainos. Kijevo metropolitui pažadėta vieta Abiejų Tautų Respublikos Senate. Zborovo sutartis iš esmės netenkino nė vienos pusės. Abiejų Tautų Respublikos Seimas 1649 11 sutartį ratifikavo, bet Kijevo metropolito į Senatą neįsileista. 1651 01 karo veiksmai prieš sukilusius kazokus atnaujinti.