Zbručo stabas
Zbručo stabo kopija Dniepro Vidurupio liaudies buities ir architektūros muziejuje (Perejeslav-Chmelnyckij, Ukraina)
Zbručo stabo kopija Krokuvoje (netoli Vavelio)
Zbrùčo stãbas, akmeninis obeliskas Ukrainoje, prie Husiatyno kaimo (Ternopilio rajonas). Atrastas 1848 Zbručo upėje.
Apie 2,70 m aukščio obeliskas suskirstytas į tris dalis. Apatinėje vaizduojamas barzdotas klūpantis vyras, vidurinėje – vyrų ir moterų figūros, viršutinėje – dviejų vyrų (su žirgu ir kalaviju; su Saulės ženklais) ir dviejų moterų (su ragu ir žiedu) statulos. B. Rybakovo nuomone, moteris su ragu – gausybės deivė Mokoša, su žiedu – santuokos ir meilės deivė Lada. Vyro su žirgu ir kalaviju statula priskiriama Perūnui, su Saulės simboliais – veikiausiai Dažbogui.
1984 SSRS mokslų akademijos Archeologijos instituto ekspedicija ištyrė prie stabo buvusią šventvietę. Jos ovalią aikštelę juosia pylimas ir grioviai. Aptikta kapų, mirusieji laidoti nedeginti (galbūt ritualinės aukos). Radiniai: 10–13 amžiaus keramikos dirbinių fragmentai, gyvūnų kaulai. Manoma, šventvietę maždaug 9 a. įrengė rytų slavai, 12–13 a. šventvietė apleista, Zbručo stabas užkastas 2 km nuo jos.
21 a. pradžioje kai kurių mokslininkų teigimu, Zbručo stabas – 19 a. klastotė.
Zbručo stabas saugomas Krokuvos archeologijos muziejuje, kopijos – Gardine, Kijeve, Krokuvoje, Maskvoje, Odesoje, Ternopilyje, Varšuvoje, Vilniuje.
2271