Žebenkšties rinktinė

Žebenkštiẽs rinktnė, Lietuvos partizanų junginys (rinktinė), 1945–51 Žemaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.

Per 1945 07 22 Virtukų kautynes patyrusi nuostolių pertvarkyta Vėgėlės rinktinė buvo pavadinta Žebenkšties rinktine; vadu liko J. Čeponis (slapyvardis Budrys), štabo viršininku – J. Žemaitis (slapyvardis Darius), Organizacinio sektoriaus – P. Bartkus (slapyvardis Dainius). Teritorija: dalis Raseinių apskr., Kelmės, Šiluvos ir Tytuvėnų valsčiai. 1945–46 rinktinės branduolys buvo įsikūręs Sandraviškių miško (Šiluvos vlsč.) pelkės saloje įrengtoje stovyklavietėje, 1946 05 pradžioje persikraustė į 2 kuopos stovyklavietę Pyragių miške (Tytuvėnų vlsč.). Žebenkšties rinktinė priklausė 1946 09 įkurtai Jungtinei Kęstučio apygardai (nuo 1948 04 Kęstučio apygarda). 1945 12 08 dvidešimties kovotojų būrys, vadovaujamas J. Žemaičio, 3 grupėmis puolė Liolių stribų būstinę; nukauti keli stribai, 3 sužeisti partizanai. 1946 04 24 jo vadovaujama grupė puolė Žaiginio miestelį. Liepos 6 suimtam partizanui nurodžius stovyklavietę, ją puolė vidaus kariuomenės dalinys. Pyragių kautynėms vadovavęs J. Žemaitis įsakė veržtis iš apsupties. Susišaudymas vyko apie 3 val., trūko amunicijos, buvo sunaikinta gerai įrengta stovyklavietė. Partizanai (žuvo tik A. Jokubauskas, slapyvardžiu Šuva) išsisklaidė grupelėmis ir persikėlė į kitą mišką.

Po Pyragių kautynių, nuo 1946 08 Žebenkšties rinktinė vadinta Šerno rinktine, 1946 11–1947 06 – Savanorio rinktine, 1947 07–1948 01 – Knygnešio rinktine, 1948 02–1949 03 – Gintaro rinktine, 1949 04–1951 pabaigoje (?) – Birutės rinktine; paskutinis vadas – A. Jurkūnas (slapyvardžiai Jaras, Raganius, Valeras).

Šerno rinktinė; Knygnešio rinktinė; Gintaro rinktinė; Birutės rinktinė

2408