žebenkštis

žebenkšts (Mustela nivalis), kiauninių (Mustelidae) šeimos mažiausias plėšrusis žinduolis. Apie 20 porūšių. Paplitusi Eurazijoje, Šiaurės Afrikoje ir Šiaurės Amerikoje. Kūnas 13–28 cm ilgio, 30–130 g masės, labai lankstus; uodega 3–7 cm. Patelės už patinus didesnės. Kailis tankus, vasarą gelsvai rudas, rudas (papilvė balta), žiemą šviesesnis (arealo šiaurinėje dalyje, t. p. ir Lietuvoje – baltas). Akys didelės juodos. Pirštai su aštriais nagais (gali įlipti į medį). Gerai išsivysčiusios analinės liaukos. Žebenkštis aktyvesnė sutemus ir naktį. Bėga 20–35 cm ilgio šuoliukais. Minta peliniais graužikais (juos dažniausiai gaudo jų urveliuose), t. p. varliagyviais, smulkiais paukščiais. Nėštumas 34–37 d., veda 3–10 plikų aklų jauniklių. Jais rūpinasi tik patelė. Subręsta 3–4 mėnesių. Introdukuota Naujojoje Zelandijoje, Maltoje, Kretoje, Azorų salose.

žebenkštis žiemą

žebenkštis vasarą

Lietuvoje nereta, dažnesnė ten, kur daugiau pelinių graužikų – krūmynuose, miškuose, pievose, upių, pelkių pakraščiuose, t. p. soduose, gyvenvietėse. Žebenkštis gaudo gyvatės, kiti plėšrieji žvėrys ir paukščiai.

2005