Žeimiai

Žemiai, miestelis Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, 11 km į šiaurę nuo Jonavos; seniūnijos, parapijos centras. 734 gyventojai (2021). Žeimių vakariniu pakraščiu teka Lankesa. Plentai į Jonavą, Kauną, Šėtą. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia. Baldų gamybos bendrovės Fpi Baltic, Impex House. Paštas, Jonavos sveikatos priežiūros centro filialas, mokykla-daugiafunkcis centras (iki 1944 pradinė, 1944–49 progimnazija, 1949–53 septynmetė, 1953–2011 vidurinė; veikia istorijos muziejus), vaikų darželis, Jonavos kultūros centro filialas, Jonavos rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro padalinys, biblioteka (įkurta 1937). Koplytėlė žuvusiems už Lietuvos nepriklausomybę (pastatyta 1997; autorius K. Bogdanas, architektas V. Brėdikis), paminklas V. Michnevičiui (pastatytas 2007; skulptorius K. Bogdanas), paminklinis akmuo ir skverelis K. Bogdanui (pastatytas 2012). Miestelyje yra Žeimių piliakalnis.

Žeimių herbas

Architektūra

Dvaro sodyba (įkurta 18 a. antroje pusėje D. Medekšos iniciatyva, nuo 18 a. pabaigos priklausė Kosakovskiams, 20 a. pradžioje remontuota, 1940 nacionalizuota, dabar privati): klasicistiniai rūmai (18 a. pabaiga, rekonstruoti 19 a., 20 a. pradžioje), istoristinis svirnas (18 a. pabaiga, 1893 rekonstruotas, abu 20 a. antroje pusėje keliskart remontuoti), arklidė, bokšto liekanos (19 a. antra pusė–20 a. pradžia), barokinė koplyčia (1768, 1969 restauruota pagal architekto V. Gabriūno projektą), kumetynas (19 a. pabaiga–20 a. pradžia), ledainė (19 a. antra pusė, iš dalies rekonstruota 20 a. antroje pusėje), klasicistiniai vartai (19 a.), geometrinio plano parkas (įveistas 18 a. antroje pusėje–19 amžiuje).

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia Žeimiuose (1906, architektas V. Michnevičius)

Dvaro rūmai Žeimiuose (18 a. antra pusė)

Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia (1906, architektas V. Michnevičius), joje – vertingi paveikslai, skulptūros (tarp jų – Prisikėlęs Kristus 18 a., Nazarietis 19 a.), šventoriuje – dvi 18 a. koplytėlės.

2271

Istorija

Manoma, 13–14 a. buvo valsčiaus centras. Minimi nuo 14 a. (1319 Gedimino kariai kovėsi prie Žeimių, 1363 kryžiuočiai juos sudegino, 1366 vėl puolė; 1387 Jogaila Žeimius užrašė Skirgailai).

15 a. pabaigoje minimas dvaras, 1528 – miestelis. Prieš 1522 pastatyta bažnyčia kurį laiką (iki 1631) priklausė evangelikams reformatams, 1595 minima reformatų mokykla. Nuo 1542 kelis dešimtmečius veikė evangelikų liuteronų bažnyčia. 17 a. pradžioje veikė spaustuvė. 1613 Žeimiai degė. 1748 gavo turgaus ir prekymečio privilegiją. Nuo 1777 minima parapinė mokykla. Per 1830–1831 sukilimą Žeimiuose kurį laiką buvo A. Gelgaudo būstinė.

19 a. antroje pusėje–1950 Žeimiai buvo valsčiaus centras. Lietuvai atkūrus valstybę (1918) čia veikė smulkaus kredito draugija, vartotojų bendrovė, 10 krautuvių, prieglauda. 1941 ir 1948 ištremta 17 Žeimių gyventojų. Miestelio žydai sušaudyti 1941 08 Daukšiuose (Kėdainių apskritis). Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai. Sovietų okupacijos metais Žeimiai – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2007 patvirtintas Žeimių herbas.

1833 buvo 224, 1897 – 458, 1923 – 460, 1959 – 614, 1970 – 715, 1979 – 877, 1989 – 949, 2001 – 962, 2011 – 860 gyventojų.