Žélva, miestelis Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, 21 km į rytus nuo Ukmergės, prie Želvos upės (Siesarties intakas); seniūnijos, parapijos centras. 364 gyventojai (2021). Pro Želvą eina Ukmergės–Molėtų plentas. Šv. Ignoto Lojolos bažnyčia (pastatyta 1892), sinagoga. Paštas, ambulatorija, gimnazija (iki 1944 pradinė, 1944–46 progimnazija, 1946–50 gimnazija, 1950 vidurinė; veikia muziejus), kultūros namai, Ukmergės meno mokyklos Želvos filialas, Želvos parapijos katalikiški senelių namai, biblioteka. Hipodromas (veikė 1979–98). Skulptūrinė kompozicija Nobelio premijos laureatui A. Klugui (gimė miestelyje) atminti (pastatyta 2005; skulptorius V. Ramoška). Prie miestelio yra Paželvių piliakalnis.

Želvos herbas

Istorija

Minima nuo 1373 (iki 20 a. vadinta ir Paželviais). 1500 minimas dvaras. Nuo 17 a. pradžios pradėjo kurtis miestelis. 1775 pastatyta bažnyčia, vėliau buvo ir sinagoga. 1887, 1891 Želva degė.

19 a. pabaigoje vyko dideli arklių turgūs. 1908 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Atkūrus Lietuvos valstybę (1918) Želva buvo valsčiaus centras (iki 1950), veikė vaistinė, pieninė, kooperatyvas, jaunimo organizacijos. 1941 07 08 nacių Vokietijos okupacinės valdžios nurodymu Želvoje nužudyta apie 60, 1941 08–09 Pivonijos miške (prie Ukmergės) – daugiausia Želvos žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Didžiosios Kovos apygardos partizanai (miestelyje užkasti 75 žuvusiųjų kūnai). Sovietų okupacijos metais Želva – apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2000 patvirtintas Želvos herbas. 1796 buvo 166, 1897 – 924, 1923 – 631, 1959 – 471, 1970 – 348, 1979 – 441, 1989 – 522, 2001 – 516, 2011 – 457 gyventojai.

Šv. Ignoto Lojolos bažnyčia (1892) Želvoje

Želvos gimnazija

-Paželviai

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką