Žemačių akadèmija, visuomeninė organizacija, kuri vienija mokslininkus ir kultūros darbuotojus, tyrinėjančius Žemaitijos krašto istoriją, kultūrą, iš Žemaitijos kilusius asmenis, besirūpinančius regiono savitumo išsaugojimu. Žemaičių akademijos veiklos pagrindinės kryptys: ekspedicijos, mokslinės konferencijos, knygų leidyba. Ekspedicijose surinkta medžiaga kaupiama Žemaičių akademijos bibliotekoje Varniuose. Bendradarbiauja su Lietuvos istorijos institutu, Vilniaus dailės akademija ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis. Išleido knygas apie Varnius, Pavandenę (1996) ir Sedą (1997), su Žemaičių kultūros draugija nuo 1990 leidžia tęstinę knygų seriją Žemaičių praeitis (iki 2016 išleista 17 knygų), nuo 1993 – žurnalą Žemaičių žemė, nuo 1998 – elektroninį žurnalą Žemaitija, 1991–1993 leido pirmąjį žemaitišką mėnesinį laikraštį A mon sakaa?
Žemaičių akademijos simboline veiklos pradžia laikytina 1987 Varniuose įvykusi mokslinė konferencija regiono istorijos klausimais. Vėliau konferencijas imta rengti kasmet, jos tapo savotiška mokymo forma ir pavadintos Žemaičių vasaros akademijomis. Žemaičių akademija įsteigta 1994 Varniuose, įregistruota 1996. Vadovas ir rektorius Adomas Butrimas (nuo 1996).