Žemačių apýgarda, 1946–53 Lietuvos partizanų karinis teritorinis vienetas (apygarda), Žemaitijoje kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu. Kūrėsi Lietuvos laisvės armijos rinktinių (1946 04 aštuoniuose valsčiuose sudaryta 10) pagrindu, sujungtų į Žemaičių legioną, kuris 1946 04 17 tapo Žemaičių apygarda. Veikė Telšių, Kretingos, Mažeikių ir Tauragės (joje – trumpai) apskrityse. Sudarė Alkos rinktinė, Kardo rinktinė ir Šatrijos rinktinė. Priklausė Vakarų, 1948 07 pavadintai Jūros, sričiai (Vakarų Lietuvos sritis). Pirmasis apygardos vadas – Žemaičių legiono štabo viršininkas F. Ašoklis (slapyvardis Vilkas), štabo viršininkas – A. Ruzgys (slapyvardis Margis).
Lietuvos pasipriešinimas sovietiniam okupaciniam režimui
1946 09 saugumui suėmus F. Ašoklį ir Propagandos skyriaus viršininkę B. Staliūnienę (slapyvardis Vyšnia), atkurtam štabui (Plungės vlsč.) iki 1947 04 vadovavo K. Antanavičius (slapyvardis Tauras); 04 09 štabas buvo sunaikintas. Nelikus štabo narių apygarda skilo. Vadais pasiskelbė Šatrijos rinktinės vadas K. Juozaitis (slapyvardis Meteoras) ir jam nepaklusęs Alkos rinktinės vadas J. Vygantas (slapyvardžiai Ivanauskas, Narmontas ir kiti). Saugumas tarp jų išprovokavo konfliktą. J. Vygantas su štabu pateko į saugumiečių kontroliuojamo Bendro demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio komiteto (pirmininkas agentas J. A. Markulis, slapyvardžiais Erelis, Ąžuolas ir kitais) įtaką. 1947 10 komiteto pakviestas atvykęs į Vilnių, J. Vygantas partizanams parengė deklaracijų, kad reikia nutraukti ginkluotą pasipriešinimą. Žemaitijos partizanų vadai pasmerkė jo išdavikišką elgesį. Dėl saugumiečių provokacijos žuvo K. Juozaitis ir štabo kiti nariai.
Apygardai pakrikus jai paramą suteikė J. Žemaičio (slapyvardis Vytautas) vadovaujama Kęstučio apygarda; buvo atkurtas Žemaičių apygardos štabas. Apygardos vadu tapo A. Milaševičius (slapyvardžiai Radvila, Ruonis, Vairas), štabo viršininku – V. Montvydas (slapyvardžiai Žemaitis, Etmonas, Algimantas, Dėdė), kuris 1948 06–1953 08 23 buvo apygardos vadas. Apygardos partizanų kapelionas, Pašilės (Kelmės apylinkės) parapijos klebonas V. Stirbys iki suėmimo 1950 04 su kitais leido ir platino apygardos štabo laikraštį Laisvės balsas (ėjo iki 1953 04 20; redagavo I. Petkutė, slapyvardžiais Neringa, Vilnelė, Lakštingala), t. p. ėjo laikraštis Malda girioje (1951–52; redaktorė I. Petkutė). 1952 išleistas 1000 egzempliorių tiražu eilėraščių rinkinys Laisvės kovų aidai.
1947–1950 pirmoje pusėje žuvo Žemaičių apygardos 624 kovotojai, suimti 1972 partizanai, ryšininkai ir rėmėjai. 1952–53 apygarda buvo sunaikinta: žuvo 161, suimta 49, legalizavosi 4 partizanai. Per tą laiką likviduoti 37 saugumo agentai. Apygarda nustojo gyvuoti 1953 08 žuvus vadui V. Montvydui su adjutantu B. Alūza (slapyvardis Bedalis) ir redaktore I. Petkute. Bunkeryje rasta spausdinimo reikmenų, staklės, daug laikraštėlių. Vienas paskutinių apygardos ir Lietuvos partizanų P. Končius (slapyvardis Adomas) išduotas žuvo 1965 07 15 prie Kūlupėnų.
P: Lietuvos partizanų Žemaičių apygarda (1945–1953 m.): Dokumentų rinkinys Vilnius 2010. L: Vakarų Lietuvos partizanų sritis. Atlasas: Kęstučio, Prisikėlimo ir Žemaičių apygardos Vilnius 2010.
269