Žemačių divzija, 1794 sukilimo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sukilėlių junginys. Susidėjo iš Žemaitijos kunigaikštystės, Upytės, Kauno, Ukmergės apskričių sukilėlių dalinių. 1794 07 pradžioje turėjo 15 pulkų, apie 10 000 žmonių, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reguliariosios kariuomenės buvo tik 3 pulkai, daugumą sudarė apskričių milicijos ir visuotinio šaukimo bajorų bei valstiečių būriai. Vadas – T. Wawrzeckis. Žemaičių divizija gynė Šiaurės Lietuvą nuo Rusijos kariuomenės, dislokuotos Kurše, kovėsi su ja tarp Akmenės ir Biržų. Divizijos kairiojo sparno dalys 06 25–07 12 ir 08 08–08 mėnesio pabaigoje buvo užėmusios Liepoją ir Kuršo dalį į vakarus nuo Ventos. Dešiniojo sparno pajėgos (vadas – R. Giedraitis) sumušė Rusijos kariuomenės dalis 07 29 Saločių kautynėse. 1794 liepos pabaigoje–rugsėjo mėnesį Žemaičių divizija iš Kuršo ir Žemaitijos pasitraukė į Užnemunę ir Lenkiją. 1794 11 18 Radoszicuose (Varšuvos vaivadija) kapituliavo.
1777