‘Žemaičių juodoji’, ankstyvoji liaudies selekcijos trešnių veislė. Kilusi Žemaitijoje. Vaismedis augus, sudaro vidutinio tankumo, platų piramidinį vainiką, ištvermingas žiemą, atsparus ligoms. Pasodintas derėti pradeda po 4–5 m. (skiepytas) ir po 5–6 m. (padaugintas šaknų atžalomis), dera kasmet gausiai. Veislė kryžmadulkė. Vaisiai vidutinio dydžio (masė 2,5–3,5 g), kiaušinio arba apvalios širdies formos, tinkami vežti, prinoksta liepos pradžioje, vartojami švieži ir apdoroti. Odelė tamsiai raudona, prinokusių – juoda. Minkštimas tamsiai raudonas, minkštas, sultingas, saldus, aromatingas. Sultys tamsiai raudonos. Kauliukas elipsės arba kiaušinio formos, mažas (masė 0,2 g), nuo minkštimo atsiskiria sunkiai. ‘Žemaičių juodoji’ daugiausia auginama mėgėjų soduose.
trešnės ’Žemaičių juodoji’ šaka su vaisiais
trešnių veislės ’Žemaičių juodoji’ šakelė su lapais ir uogomis (Lietuvos pomologija dalis 2 1996)
2389