Žemačių Kalvarijà, miestelis Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, 8 km į pietvakarius nuo Sedos, Žemaitijos nacionaliniame parke; seniūnijos, parapijos centras. 598 gyventojai (2021). Per miestelį teka Varduva. Pro Žemaičių Kalvariją eina Plungės–Mažeikių plentas. Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. Paštas, ambulatorija, Motiejaus Valančiaus gimnazija (nuo 2015), kultūros centras, biblioteka. Caritas skyriaus globos namai. V. Mačernio muziejus (įkurtas 1987). Paminklas V. Juškai (pastatytas 1985; skulptorius, V. Ulevičius). Kasmetiniai Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaidai (liepos mėnesį; aplanko apie 75 000 maldininkų). Miestelyje yra Žemaičių Kalvarijos piliakalnis ir kapinynas.
Žemaičių Kalvarijos herbas
Architektūra
Miestelis savaiminės raidos, savito spindulinio plano, iš esmės susidarė 19 a. antroje pusėje, tūrinė erdvinė kompozicija – iki 19 a. pabaigos. Gatvių tinklas plastiškas, vingiuotas, dera prie kalvotos ir raižytos vietovės, užstatymas laisvas tapybiškas. Pagrindinės gatvės sudaro 3 sankryžas, vienoje jų – sudėtingos formos aikštė, susidariusi 19 a. antroje pusėje. Senojoje dalyje vyrauja 19 a. pabaigos–20 a. antros pusės vienaukščiai mediniai namai.
Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (pradėta 1781, baigta 1824, architektas A. Kosakauskas, remontuota 20 a.) ir šventoriaus tvora su vartais (20 a. 3–4 dešimtmetis, perstatyti 1990, restauruoti 2010, architektas J. Tilvikas)
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikos didysis altorius (pirmame tarpsnyje – paveikslas Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu 18 a., antrajame – skulptūrinė kompozicija Nukryžiavimas 20 a. pradžia)
Pereinamų iš baroko į klasicizmą formų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika (pradėta 1781, baigta 1824, architektas A. Kosakauskas, remontuota 20 a.), jos didžiajame altoriuje – stebuklingu laikomas paveikslas Švč. Mergelė Marija su Kūdikiu (18 a.), sienų tapybos ir skulptūrinė kompozicija Nukryžiavimas (20 a. pradžia), 20 tapytinių Kryžiaus kelio stočių (1874, dailininkas J. Szyrma), vertingi portretai (tarp jų – vyskupų J. Tiškevičiaus, 1656, A. Tiškevičiaus, 18 a., J. D. Lopacinskio, 1774, M. Valančiaus, 1873), monstrancija (1778). Šventoriuje – 19–20 a. koplytstulpiai. Ant 7 kalvų Varduvos ir Kedrono upių santakoje išdėstyta 19 Kryžiaus kelio koplytėlių (Kalvarijos. LIETUVOJE).
Kryžiaus kelio XI koplytėlė Žemaičių Kalvarijoje (1878, rekonstruota 1903, 1936, 2009)
Kryžiaus kelio III koplytėlė Žemaičių Kalvarijoje (19 a., rekonstruota 1903, remontuota 1925–39, restauruota po 2003)
2271
Istorija
Minima nuo 1253. Iki 17 a. vidurio vadinta Gardais. 1421–1842 Žemaičių vyskupo valda. Prieš 1593 pastatyta bažnyčia. 1637–1889 veikė dominikonų vienuolynas, 1644 įsteigta parapinė mokykla. Nukentėjo per 17 a. vidurio, 18 a. pradžios karus (1655 buvo 46, 1662 – 9, 1690 – 50, 1733 – 1723 dūmai, 1789 – 100 dūmų). 1742 pradėti rengti visuotiniai atlaidai. 1777 atkurta parapinė mokykla, 1802 ar 1803 reorganizuota į 4 skyrių, 1818–25 – 6 skyrių mokyklą (ją baigė S. Daukantas, M. Valančius); 1825–36 – gimnazija. 1790 Žemaičių Kalvarija gavo prekymečio privilegiją. 1825, 1882, 1890 ir 1896 degė. 1898 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Žemaičių Kalvarija buvo vienas draudžiamosios lietuviškos spaudos platinimo centrų, 1904 susektos 2 slaptos mokyklos. 1908–11 veikė Saulės draugijos mokykla.
Atkūrus Lietuvos valstybę (1918) Žemaičių Kalvarija buvo valsčiaus centras (1919–24), veikė smulkaus kredito draugija, vaistinė, malūnas, pieninė, elektrinė, lentpjūvė, aliejaus spaudykla, šaulių, pavasarininkų, Jaunosios Lietuvos, ekonominių ir religinių organizacijų skyriai. 1932–48 veikė marijonų vienuolynas. Per nacių Vokietijos okupaciją Žemaičių Kalvarijos gyventojai ir kunigai marijonai išgelbėjo kelias dešimtis miestelio žydų. Po II pasaulinio karo apylinkėse veikė Alkos rinktinės partizanai. Sovietų okupacijos metais Žemaičių Kalvarija vadinta Varduva (1964–89), buvo valsčiaus (1944–50), vėliau apylinkės centras, kolūkio centrinė gyvenvietė. 2003 patvirtintas Žemaičių Kalvarijos herbas. 1833 buvo 500, 1897 – 840, 1923 – 713, 1959 – 631, 1970 – 658, 1979 – 714, 1989 – 722, 2001 – 798, 2011 – 696 gyventojai.
Žemaičių Kalvarija
-Gardai; -Varduva