Žemaičių Kalvarijos piliakalnis ir kapinynas

Žemačių Kalvarjos pliakalnis ir kapinýnas, Várduvos pliakalnis ir kapinýnas, yra Plungės rajono savivaldybės teritorijoje, Žemaičių Kalvarijoje. Dar žinomas Šv. Jono kalno vardu. Piliakalnis, kuriame 1253 stovėjo kuršių pilis Gardai, datuojamas pirmu tūkstantmečiu–13 amžiumi.

Piliakalnis

Žemaičių Kalvarijos piliakalnis

Piliakalnio šlaitai statūs, iki 12 m aukščio. Aikštelė keturkampė, 35 × 40 m dydžio, jos pietiniame šlaite supiltas 35 m ilgio, 2 m aukščio, 28 m pločio pylimas. Apardytas 17 a, statant Kalvarijas. Į šiaurės rytus nuo piliakalnio yra 0,5 ha ploto papėdės gyvenvietė. Piliakalnį ir gyvenvietę 1903 žvalgė L. Krzywickio, 1964 – Lietuvos istorijos instituto, 2004 – Broniaus Dakanio vadovaujamos ekspedicijos. Radiniai – keramikos dirbinių fragmentai; saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Telšių istorijos muziejuje.

Piliakalnio aikštelės šiauriniame gale stovi Žemaičių Kalvarijos kančios kelio ketvirtos stoties mūrinė koplyčia, ant pietinio pylimo – penktos stoties medinė koplyčia ir mūrinė Kristaus suėmimo skulptūra.

Kapinynas

Kapinynas yra 250 m į šiaurę nuo piliakalnio. Ardomas gyventojų ūkinės veiklos. 2002 Kultūros vertybių apsaugos departamento ekspedicija (vadovas B. Dakanis) 35 m² plote iki 2 m gylio kultūriniame sluoksnyje rado 3 sudegintų mirusiųjų palaikus. Radiniai – papuošalai (smeigtukai, segė, karoliai, apyrankės, žiedai, grandinėlės), buities daiktai (svarelis, šukos, geriamųjų ragų liekanos) – datuojami 9–13 a., priskiriami kuršiams; saugomi Vytauto Didžiojo karo muziejuje ir Telšių istorijos muziejuje.

Gardai; Gardų pilis; Kalvarijos