seminarijos pastatas Varniuose (pastatytas 1770, vėliau rekonstruotas; dabar Žemaičių vyskupystės muziejus); priekyje – vyskupo Merkelio Giedraičio ir kanauninko Mikalojaus Daukšos paminklas (1999, skulptorius Arūnas Sakalauskas)
Žemačių kunig seminãrija, aukštoji mokykla, rengusi katalikų dvasininkus. Įsteigta apie 1622 Varniuose. Seminarijos steigimo iniciatorius buvo vyskupas M. Giedraitis – kviesdamas į Žemaitiją jėzuitus pažadėjo čia įkurti seminariją, būsimai seminarijai skyrė 2000 dukatų. Po jo mirties vyskupas S. Kiška pastatydino pirmuosius seminarijos rūmus. 1628 seminarija perkelta į Kražius, nuo 1740 vėl veikė Varniuose. Turėjo didelę biblioteką (Žemaičių kunigų seminarijos biblioteka), 1864 Rusijos caro valdžios perkelta į Kauną, iki 1926 veikė kaip Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija Kaune, nuo 1936 vadinta Kauno metropolijos, nuo 1938 – Tarpdiecezine kunigų seminarija (Kauno kunigų seminarija).
Iš pradžių ir 1755–1773 mokė jėzuitai, 1745–1754 – pijorai, 1774–1845 – misionieriai. Iki 1845 mokslas truko trejus metus, buvo dėstoma moralinė teologija, bažnytinis giedojimas ir kiti teologiniai dalykai. Nuo 1845 švietimo reformos mokslas truko ketverius metus, pradėta mokyti rusų kalbos, Rusijos istorijos, nuo 1856 – ir vokiečių kalbos. Vyskupo M. Valančiaus rektoriavimo metais (1845–1850) mokyta ir lietuvių kalbos. 1845 į kunigus įšventinta 112, 1850–1862 – 333 klierikai. Iki 1832 į Žemaičių kunigų seminariją buvo priimama nepaisant luomo, nuo 1837 caro valdžia leido į seminariją priimti tik bajorus, apie 1845 vėl leista studijuoti įvairių luomų jaunuoliams.
Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija Kaune (20 a. pirma pusė)
2271
Varnių kunigų seminarija; Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija