Žemačių kunig seminãrijos bibliotekà veikė Varniuose. Iki 19 amžiaus žinių apie Žemaičių kunigų seminarijos biblioteką išlikę mažai.
Biblioteka buvo sudaryta iš Žemaičių vyskupų ir kapitulos kanauninkų, kunigų (pavyzdžiui, 18 amžiaus pirmoje pusėje – vyskupo J. M. Karpio), pasauliečių mecenatų dovanotų ir jėzuitų, pijorų bei misionierių lėšomis pirktų knygų. 1812 sudarytas pirmasis išsamesnis Žemaičių kunigų seminarijos bibliotekos katalogas, jame registruoti 695 spausdinti leidiniai ir 30 poezijos rankraščių (kai kurių leidinių buvo po kelis egzempliorius). 1812 biblioteka turėjo 1086 tomus, didžiausią dalį sudarė seminarijos leista teologinė literatūra, taip pat buvo 220 egzempliorių istorinės, filosofinės ir kitos literatūros. Istorinės literatūros skyriuje buvo 17–18 amžiuje leistų P. Skargos, A. Kojalavičiaus‑Vijūko, Chr. Hartknocho, J. Drewso, M. Czechowiciaus istorinių veikalų, Literatūros skyriuje – antikos autorių (Sokrato, Cicerono ir kitų) kūrinių, M. K. Sarbievijaus knygų, lotynų, hebrajų, italų, prancūzų kalbų vadovėlių. Turėjo šiek tiek lituanistinių leidinių, kataloge įrašytos tik kelios lietuviškos knygos, iš jų – J. Jaknavičiaus 1637 išleista Evangelija, liuteronų spaudai parengta Biblija.
Manoma, per 1830–1831 sukilimą biblioteką nuniokojo rusų kariuomenė. 19 amžiaus viduryje bibliotekos fondai papildyti M. Valančiaus ir A. K. Beresnevičiaus pastangomis. 1840 prie Žemaičių kunigų seminarijos bibliotekos prijungta Polocko jėzuitų akademijos bibliotekos (veikė 1580–1820) dalis ir 1857 J. K. Gintilos testamentu užrašyta asmeninės bibliotekos dalis (8417 tomų teologinės literatūros, hebraistikos, kartografijos, rankraščių ir paveikslų rinkinys). Nuo 19 amžiaus vidurio pradėtos kaupti knygos lietuvių kalba (1866 buvo 60 vienetų, 1883 – 65 vienetai). 1883 biblioteka turėjo 11 216 teologijos ir religijos (31 % visų knygų), grožinės literatūros (17 %), kalbotyros (16 %), filosofijos (10 %), istorijos ir geografijos (10 %), tiksliųjų ir socialinių mokslų knygų; daugiausia lotynų (49 %), prancūzų (17 %), lenkų (15 %), rusų (10 %) ir vokiečių (7 %) kalbomis. Nuo 1883 seminarijos inspektoriaus A. Baranausko, klieriko A. Jakšto ir kitų rūpesčiu knygos padalytos į 22 skyrius, sunumeruotos ir išdėliotos 34 lentynose, 1886 sudarytas abėcėlinis katalogas, parengtos bibliotekos taisyklės.
20 amžiaus pradžioje biblioteka papildyta vienuolynų knygų rinkiniais, asmeninėmis bibliotekomis. 1936 įsteigtas bibliotekininko etatas (pirmasis bibliotekininkas – K. Sendzikas). Jo pastangomis sudaryti abėcėlinis ir sisteminis katalogai, suinventorinta apie 30 000 tomų, įsteigta skaitykla. 1939 Žemaičių kunigų seminarijos biblioteka turėjo apie 60 000 egzempliorių dokumentų, iš jų – sutvarkytų ir įrištų lituanistinių rankraščių (K. Jauniaus, J. A. Pabrėžos, M. Valančiaus), Žemaičių vyskupijos konstitucijos ir kapitulos aktų (501 vienetas), inkunabulų, choralo lotyniškų knygų, J. K. Gintilos unikalių veikalų hebrajiškais rašmenimis. Bibliotekos rinkiniai buvo ženklinami antspaudais, ekslibrisais.
1940 nacionalizavus seminarijos rūmus, 1941 pradžioje Žemaičių kunigų seminarijos bibliotekos rinkiniai išgrobstyti ir fondai išsklaidyti. 1945 dalis dokumentų perduota LSSR centrinei valstybinei bibliotekai (Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka) Kaune; knygų yra ir Vilniaus universiteto, Kauno technologijos universiteto, Kauno apskrities viešojoje ir kitose bibliotekose.
1097