Žemačių legiònas, Lietuvos laisvės armijos karinis dalinys, kovojęs su sovietiniu okupaciniu režimu.
Įkurtas 1945 03 armijos Šiaulių apygardos (veikė 1942–1945 pabaigoje) vado A. Eidimto (slapyvardis Žybartas) ir jo pavaduotojo A. Kubiliaus (slapyvardžiai Balys, Radvila, Vaišvila). Suvienijo Žemaitijoje nuo 1944 pabaigos veikiančius antisovietinius Vanagų ir kitus kovotojų būrius. Perėmė nustojusios veikti Šiaulių apygardos įgaliojimus, dalį jos funkcijų. Veikė Kretingos (Lapės rinktinė), Mažeikių (Lokio rinktinė), Tauragės (Tauro rinktinė) ir Telšių (Vilko rinktinė) apskrityse; turėjo daugiau kaip 500 ginkluotų partizanų. Legiono štabo viršininkas buvo S. Semsys (slapyvardis Vaza), Organizacinio sektoriaus – Š. Jazdauskas (slapyvardis Nurmis; jo pavaduotojas J. Dūda, slapyvardžiu Štuka), Žvalgybos skyriaus – A. Šertvytis (slapyvardis Stumbras), Tiekimo skyriaus – A. Švažas (slapyvardis Vilius), štabo ir asmeninis vado ryšininkas buvo H. Petkevičius (slapyvardis Staigvila), iždininkas – A. Každailis (slapyvardis Klevas).
1945 04 23 LSSR Valstybės saugumo liaudies komisariatui suėmus A. Kubilių, nominaliu legiono vadu tapo Š. Jazdauskas. Dėl nesutarimų tarp štabo narių K. Juozaičio (slapyvardžiai Račkauskas, Noraitis, Meteoras), S. Januškevičiaus ir J. Semaškos (slapyvardžiai Liepa, Rikis) praktiškai štabas pradėjo veikti 1945 10 pradžioje, kai rugsėjo pabaigoje netoli Varnių vadu buvo išrinktas J. Semaška. Sudarytas naujas štabas: legiono vadas J. Semaška, jo pavaduotojas V. Kučinskas (slapyvardis Ipras), štabo viršininkas F. Ašoklis (slapyvardžiai Pelėda, Silkoša, Jonas Vilkas), jo pavaduotojas žvalgybai, ryšiams ir aprūpinimui V. Ruzgys (slapyvardžiai Paulius, Prutenis) ir pavaduotojas informacijai bei propagandai Š. Jazdauskas; pastarasis dėl nesutarimų su štabo kitais pareigūnais dėl štabo dislokacijos vietos (veikė Rainiuose bunkeryje, nuo 1945 11 – Laumėse, Sedos vlsč., 1945–1946 žiemą – partizanų dalinio vado V. Montvydo vadavietėje Varnių valsčiuje) 1945 10 18 iš pareigų buvo atleistas, jas perėmė V. Ruzgys.
1945 10 05 Žemaičių legiono vado įsakymu rinktinės buvo suskirstytos į batalionus, kuopas, būrius ir skyrius. Naujoji vadovybė numatė veiklą išplėsti Žemaitijos ir buvusio Klaipėdos kr. 9 apskrityse. 1946 pavasarį sudaryti Klaipėdos, Kretingos, Mažeikių, Šilutės, Tauragės ir Telšių apskričių partizanų štabai. Legiono štabas palaikė ryšius su Kaišiadorių, Panevėžio ir Vilniaus antisovietinio pasipriešinimo vadovybe. 1946 02 pabaigoje J. Semaška Kardų rinktinės teritorijoje, Tūbausiuose (Kretingos vlsč.), pas kleboną P. Jasą surengė vadų pasitarimą, kaip suaktyvinti veiksmus.
1946 03 15 Vilniuje J. Semaška, susitikęs su Lietuvos tautinės tarybos vadovu ir jai pavaldaus Vyriausio ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku J. Noreika (slapyvardis Generolas Vėtra), sutarė dėl bendros organizacijos – partizanų junginių pertvarkymo į Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, priėmė pasiūlymą Lietuvos laisvės armijos Žemaičių legioną pertvarkyti į šių pajėgų Šiaulių apygardą. 1946 04 15 suėmus J. Semašką ir kitus, legionui ėmė vadovauti F. Ašoklis. Jo įsakymu buvo atkurtas štabas, 04 17 pats legionas virto Žemaičių apygarda.
2408