Žemačių Naũmiestis, miestelis Šilutės rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į rytus nuo Šilutės; seniūnijos, katalikų ir evangelikų liuteronų parapijų centras. 1087 gyventojai (2021). Miestelio vakariniu pakraščiu teka Šustis, per miestelį – jos intakas Šelmuo, centre į Šelmenį įteka Lendra. Miestelio šiaurinėje dalyje yra Žemaičių Naumiesčio tvenkinys (plotas 29,9 hektaro). Plentai į Šilutę, Tauragę, Švėkšną, Katyčius. Šv. arkangelo Mykolo, evangelikų liuteronų bažnyčios. Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija (1921–29 pradinė mokykla, 1939–49 progimnazija, 1949–2009 vidurinė), Šilutės žemės ūkio mokyklos skyrius, mokykla-darželis, biblioteka (įkurta 1937). Žemaičių krašto etnokultūros centras. Kraštotyros muziejus (įkurtas 1952).
Žemaičių Naumiesčio herbas
Paminklas Žuvusiems dėl Lietuvos laisvės (pastatytas 1928, nugriautas 1951, atstatytas 1988), paminklas su miestelio herbu (2008), stogastulpis M. Mažvydui ir pirmajai lietuviškai knygai atminti (2007; skulptorius V. Bliūdžius). Vandens malūnas (pastatytas 19 amžiuje). Miestelyje yra Vanagių piliakalnis (Žaliasis kalnas).
Architektūra
evangelikų liuteronų bažnyčia Žemaičių Naumiestyje (1842)
Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje (18 a. antra pusė) – paveikslas Šv. Martinjanas (19 a.), skulptūra Nukryžiuotasis (20 a. pradžia), koplyčioje – altorėlis su Marijos ir Nazariečio bareljefais (19 a. pradžia), skulptūros (Kristus prie stulpo, Nukryžiuotasis, abi 20 a. pradžia), bokštuose (18 a. antra pusė) – 2 ornamentuoti kryžiai (19 a.), šventoriuje – koplytstulpis (1890).
2271
Istorija
Naumiesčio miestelis ir valsčius minimi 1650. 1750 gavo prekybos privilegiją, 1792 – miesto teises. 1782 pastatyta katalikų, 1842 – evangelikų liuteronų bažnyčia, 1816 – sinagoga. 19 a. antroje pusėje vykdavo keli metiniai prekymečiai ir 2 savaitiniai turgūs, veikė Rusijos imperijos ir Vokietijos pasienio muitinė, prekių sandėlis, apie 30 parduotuvių ir smuklių, 2 vandens ir 1 vėjo malūnas, 3 odų dirbtuvės, ligoninė, pradinė mokykla. 19 a.–20 a. pirmoje pusėje buvo valsčiaus centras. 1881–1918 oficialiai vadintas Aleksandrovsku.
20 a. pradžioje miestelio kunigai globojo daraktorių mokyklą. 1910–14 ėjo evangelikų liuteronų laikraštis Svečias. Atkūrus Lietuvos valstybę (1918) pradėtas vadinti Žemaičių Naumiesčiu, veikė elektros jėgainė, garinė lentpjūvė, vandens malūnas, smulkaus kredito draugija, biblioteka, knygynas, 2 vaistinės. 1941 vasarą Šiaudvyčiuose (prie Žemaičių Naumiesčio) nužudyta apie 1000 vietinių ir gretimų vietovių žydų. Sovietų okupacijos metais Žemaičių Naumiestis – apylinkės centras, tarybinio ūkio centrinė gyvenvietė, nuo 1959 – miesto tipo gyvenvietė. 1998 patvirtintas Žemaičių Naumiesčio herbas. 1860 buvo 1600, 1897 – 2445 (1438 žydai), 1923 – 1771, 1959 – 1483, 1970 – 1809, 1979 – 2000, 1989 – 1830, 2001 – 1716, 2011 – 1373 gyventojai.
Žemaičių Naumiestis
-Naumiestis; -Aleksandrovskas