žemačių sukilmai, 15 a. pradžios sukilimai prieš Vokiečių ordino įsigalėjimą Žemaitijoje.
Žemaitijos herbas (iš B. Poprockio Gniazdo cnoty, išleista 1578 Krokuvoje, Jogailos universiteto biblioteka)
Iš Jogailos ir Vytauto dėl vidaus kovų Lietuvoje gavęs šį kraštą (paskutinį kartą 1398 Salyno sutartimi), Vokiečių ordinas 1400 ėmė jame įsitvirtinti. Per 1401 sukilimą, prasidėjusį 03 13, žemaičiai atkirto kryžiuočius nuo jų pagrindinių jėgų, sudegino naujas Dubysos pilį ir Friedeburgo pilį, jų įgulas ir tarnus paėmė į nelaisvę. Ypač atkakliai prieš Vokiečių ordino valdžios ir baudžiavos įvedimą kovojo laisvieji valstiečiai, krašte sudarę gyventojų daugumą. Išvijus vokiečius, Žemaitija vėl susijungė su likusia Lietuvos dalimi. Kai 1404 Raciążo sutartimi Žemaitija vėl buvo perduota Ordinui, riteriai vėl stengėsi įsitvirtinti joje; popiežiaus paragintas juos rėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas. Žemaičiai trukdė statyti pilis, neklausė Vokiečių ordino valdžios įsakymų, bėgo į laisvąją Lietuvos dalį, todėl Ordinas uždarė sieną ir uždraudė prekybą tarp Žemaitijos ir Aukštaitijos.
Žemaičių kova prieš Vokiečių ordino jungą virto 1409 sukilimu. 1409 05 buvo sudeginta Ordino Skirsnemunės pilis ir išžudyti riteriai. Kita sukilėlių dalis puolė Klaipėdą ir, nors pilies užimti neįstengė, padarė daug nuostolių vokiečių kolonijai. Į pagalbą žemaičiams Vytauto nurodymu iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atvyko bajoro Rumbaudo Valimantaičio vadovaujamas raitelių dalinys. Sukilėliai išvijo kryžiuočius iš svarbiausių pilių.
Išsivadavusi iš Vokiečių ordino valdžios Žemaitija 1409 susijungė su likusia Lietuvos dalimi ir pripažino Vytauto valdžią. Vokiečių ordinui liko pajūrio sritis su Klaipėda. Vokiečių ir Livonijos ordinų teritorijos nesusijungė. Vytauto parama žemaičiams buvo viena 1410 Žalgirio mūšio priežasčių.
-1401 sukilimas; -1409 sukilimas
L: B. Dundulis Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje Vilnius 1960.
903