Žemaitjos nacionãlinis párkas, valstybės saugoma teritorija Lietuvos šiaurės vakarinėje dalyje, Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybių teritorijose. Plotas 21 754 hektarai. Saugomas didžiausias Žemaitijoje ežeringas ir miškingas gamtos kompleksas bei kultūros vertybės. Apie 54 % Žemaitijos nacionalinio parko teritorijos užima miškai (spygliuočiai sudaro 70 %, lapuočiai 30 %), 7,4 % – vandens telkiniai (didžiausias Platelių ežeras), 9,7 % – pelkės (Barstytalių, Paparčių, Siberijos ir kitos).
Platelių ežeras – didžiausias Žemaitijos nacionaliniame parke
Žemaičių Kalvarijos piliakalnis
Gamtos objektai
Saugoma moreninis (Mikytų, Pučkorių) ir keiminis (Jazdauskiškių, Grigaičių, Šarnelės) kraštovaizdis, Gardų (Šarnelės) ozas, limnokeimai (Liepijos, Medsėdžių), Babrungo ir Margupio slėniai, Platelių ežero, Beržoro, Ilgio ir kitų mažesnių ežerų (nacionaliniame parke yra 21 natūralus ežeras) hidrografiniai kompleksai, miškingi pelkynai (Plokštinės, Rukundžių), pelkes (Barstytalių, Beržoro, Briedinės, Ertenio, Gaudupio, Liepto, Paburgės, Pailgio, Pakastuvos, Pakryžinės, Paparčių, Siberijos, Sidabrinės, Užpelkių; vyrauja žemapelkės), versmės ir šaltinynai.
2 gamtos rezervatai (Plokštinės ir Rukundžių; be Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos leidimo lankytis draudžiama), 11 draustinių: geomorfologiniai (Gardų, Margupio, Medsėdžių), telmologiniai (Ertenio, Pakastuvos, Paparčių, Siberijos, Užpelkių), Šilinės hidrografinis, Juodupio botaninis ir Ilgio botaninis-zoologinis draustiniai; užima 6,4 % parko teritorijos. Gamtos paveldo objektai: geologiniai – Ubagų kalno akmuo, hidrogeologiniai – Pilelio šaltinis, Plokščių šaltinis (gamtos paminklai), Knygnešių, Koiskalnio šaltiniai, geomorfologiniai – Pūkštės kalnas (gamtos paminklas), Prarajos duobė, hidrografiniai – Platelių ežero salos ir pusiasaliai, Beržoro ežero sala, Ilgio ežero salos, botaniniai – Platelių liepa, Platelių vinkšna, Raganos uosis, Stirbaičių ąžuolas (gamtos paminklai), ąžuolai Dvyniai, Birškaus bukas, eglė Boba.
Raganos uosis (Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos archyvas)
Augalija
Žemaitijos nacionalinio parko teritorijoje auga 1031 rūšis augalų, iš jų 51 rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą (didžioji dalis auga parko pelkėse). Yra vienintelės žinomos Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio ir mažojo varpenio augavietės.
pilkoji voverė
baltamargė šaškytė (Euphydryas maturna)
tamsioji šaškytė (Melitaea diamina)(
pievinis satyriukas (Coenonympha tullia)
Gyvūnija
auksuotoji šaškytė (Euphydrias aurinia)
Gyvena apie 50 rūšių žinduolių, iš jų 8 rūšys (lūšis, šermuonėlis, baltasis kiškis, kūdrinis, Branto ir Natererio pelėausiai, dvispalvis plikšnys, vėlyvasis šikšnys) įrašytos į Lietuvos saugomų rūšių sąrašą; aptinkama šikšnosparnių, gausu briedžių, stirnų, kiaunių, voverių. Peri apie 201 rūšis paukščių, iš jų 54 (juodasis gandras, pilkoji meleta, griežlė) labai retos. Veisiasi 33 rūšys žuvų (paplitusios sykinių šeimos žuvys); vijūnas ir ežerinis sykas įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Daugelyje ežerų ir upelių gyvena plačiažnypliai vėžiai; Platelių ežere plinta invaziniai rainuotieji vėžiai. 2130 rūšių bestuburių; 664 rūšys drugių (reti – machaonas, didysis auksinukas, auksuotoji, baltmargė, tamsioji šaškytės, pievinis satyriukas).
Natura 2000
Žemaitijos nacionalinis parkas yra Natura 2000 tinklo dalis. Parko teritorijoje nustatyta 16 iš 54 Lietuvoje identifikuotų saugotinų europinės svarbos buveinių tipų, 3 europinės svarbos augalų rūšys (mažasis varpenis, dvilapis purvuolis, žvilgančioji riestūnė), 9 rūšys gyvūnų (didysis auksinukas, auksuotoji šaškytė, šarvuotoji skėtė, dvijuostė nendradusė, keturdantė suktenė, ovalioji geldutė, skiauterėtasis tritonas, lūšis, ūdra), 3 europinės svarbos paukščių rūšys (jerubė, griežlė ir gulbė giesmininkė).
Kultūros vertybės
Archeologinis kompleksas – 11 piliakalnių: Gegrėnų, Grigaičių, Jazdauskiškių, Medsėdžių, Mikytų, Pūčkorių piliakalniai (2), Šarnelės (Švedkalnis), Žemaičių Kalvarijos piliakalnis ir kapinynas (Šv. Jono), Užpelkių, Žernių, alkakalniai (Gilaičių, Gudalių, Mikytų, Paparčių, Vilkų, Visvainių), Platelių dvarvietė, Pilies salos piliavietė. Daugiau kaip 30 archeologijos paminklų. Žemaičių Kalvarijos sakralinis kompleksas, Platelių Šv. Petro ir Pauliaus bažnyčia, Sorų (Šv. Antano Paduviečio) koplyčia.
Kitos lankytinos vietos
Veikia Šaltojo karo (Plokščiuose), Žemaitės memorialinis (Bukantėje), V. Mačernio (Žemaičių Kalvarijoje), Reginos ir Justino Jonušų (tautodailės ir etnografijos, Godeliuose) muziejai, Litvakų atminimo sodas (Medsėdžiuose). Siberijos apžvalgos bokštas (aukštis 15 m) ant Cidabro (Būgno) kalno (aukštis 165,7 metrai), Barstytalių apžvalgos bokštelis (Barstytalių pelkėje), Platelių ežero apžvalgos aikštelė. Įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai.
Žemaitijos nacionalinis parkas įsteigtas 1991. Parko direkcija ir Lankytojų centras įsikūrę Plateliuose.
Raganos uosis
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos pastatas
Siberijos apžvalgos bokštas
1323
2271