Žemaitjos kiniai núostatai, 16 a. pirmos pusės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo valdų tvarkymo instrukcijos Žemaitijos administratoriams. Žinomi dveji nuostatai. 1527 nuostatai skirti Žemaitijos seniūnui, jo urėdams ir tijūnams tiesiogiai didžiojo kunigaikščio ir seniūno valdomuose valsčiuose. Pasėdžio duoklė natūra ir rinkliavos, kurias valstiečiai sunkiai atlikdavo, buvo pakeistos žagrės mokesčiu. Nuo jaučių žagrės imtas 15, nuo arklio žagrės – 7,5, neturint žagrių – 10 grašių. Faktiškai tai buvo piniginė žemės renta. Žygimantas Senasis iš seniūno atėmė 16 valsčių (juose nebuvo valdovo dvarų); be to, valdovui priklausė Josvainių, Skirsnemunės, Veliuonos ir Vilkijos dvarai. Liko kiaunės mokestis: seniūno valsčiuose 16 grašių, didžiojo kunigaikščio – sumažintas iki 12 grašių. Palivarkuose panaikintas lažas, mokėta 30 grašių lažpinigių – asoda. 1529 nuostatais įtvirtinta, kad panaikinti pasėdžiai (to dažnai nesilaikyta), tijūnams uždrausta važinėti po didžiojo kunigaikščio valsčius, galutinai panaikintas, kur dar buvo likęs, lažas. 1535 buvo realiai panaikintos visos senos prievolės, seniūno valsčiuose įvesta tokia pat, kaip ir valdovo valsčiuose, tvarka. Žemaitijoje esant mažai pinigų apyvartai prieš pinigų rinkimą 1536–37 įvyko valstiečių sukilimas (žemaičių valstiečių sukilimai).
-1527 nuostatai; -1529 nuostatai
683