žemãpelkė, pelkė, susidariusi žemesnėse vietose – prie ežero, upės, drėgnuose žemės plotuose. Žemapelkės paviršius lygus arba įdubęs. Minta gruntiniu ir paviršiniu vandeniu, kuriame daug mineralinių druskų. Viena didžiausių žemapelkių yra išlikusi Žuvinto pelkės pietinėje dalyje. Žemapelkėse gyvena tilvikai, griežlės, vandeniniai pelėnai, bebrai, auga daugiausia eutrofiniai (reikalaujantys daug maisto) augalai, pvz., alksniai, kai kurios viksvų rūšys, nendrės, asiūkliai, švendrai.
1323