žemė

žẽmė, nekilnojamasis turtas, iš kito turto išsiskiriantis tam tikrais ypatumais. Ji susiformavo natūraliai, geba atsinaujinti, priklauso nuo geografinių, gamtinių ir klimato sąlygų. Pagal nuosavybės formą (žemės nuosavybė) skiriama privati, valstybinė, savivaldybių ir bendroji žemė. Žemės santykių subjektai negali elgtis su žeme kaip su kitu turtu, pvz., jos naikinti ar kitaip savavališkai nuspręsti žemės likimą, nes tai pažeistų žemės naudotojų, visuomenės interesus, aplinkos apsaugos reikalavimus. Žemę privalu naudoti tik pagal tikslinę jos paskirtį, atkurti ir išsaugoti naudingąsias jos savybes, laikytis specialių žemės ir miško naudojimo sąlygų bei kitų ribojimų, specialių žemės sandorių sudarymo reikalavimų.