Žemėpatis

Žempatis, senovės lietuvių žemės dievas. Žemėpatį mini M. Mažvydas (1547), Wolfenbüttelio postilė, M. Pretorijus, J. Bretkūnas, D. Kleinas, J. Brodovskis, P. Ruigys. Pasak M. Pretorijaus (jis Žemėpatį vadino sodybos dievu, nuo kurio priklauso ūkio gerovė), kiekvienas ūkininkas turi savo Žemėpatį (manoma, Žemėpatis buvo ir konkretaus dirbamos žemės ploto globėjas), Žemėpačiui arba jo seseriai Žemynai aukojama pradedant ir baigiant ūkio darbus, per gimdymą, vestuves, laidotuves. Žemėpačio garbei gruodžio mėnesį rengiama šventė. Kai kuriuose šaltiniuose skiriama dievų grupė – žemininkai, M. Pretorijus juos vadina namų dievais. J. Łasickis mini daug žemės dievų – žemėpačių, aprašo jiems skirtas apeigas.