Žẽmės bánkas, 1924–1940 veikęs didžiausias nepriklausomos Lietuvos akcinis hipotekos bankas, pagrindinė žemės ūkio kredito įstaiga šalyje. Būstinė buvo Kaune, skyrius Klaipėdoje.
Žemės bankas įsteigtas vyriausybės iniciatyva, 96 % akcijų priklausė valstybei. Pagrindinis kapitalas sudarė 50 mln. litų. Iki 1930 Žemės banko pagrindiniam kapitalui sudaryti kasmet iš biudžeto buvo skiriama po 5 mln. litų, skirta ir dalis paskolos, 1930 06 gautos iš Švedijos akcinės bendrovės Svenska Tändsticks Aktiebolaget už jai suteiktą degtukų monopolį. Bankas teikė trumpalaikes (iki trejų metų), vidutinės trukmės (iki 10 metų) ir ilgalaikes (15–28 metų) paskolas ūkininkams, žemės ūkio kooperatyvams, žemės ūkio kultūros draugijoms, žemės ūkio produktų pirminio apdorojimo įmonėms. Už šias paskolas buvo įkeičiamas nekilnojamasis (daugiausia žemė), ilnojamasis turtas, vekseliai. 1930 Žemės bankas tapo mišraus tipo hipotekos banku, gavo teisę leisti savo hipotekos lakštus ir savivaldybių obligacijas. Metinė palūkanų norma sudarė 4–8 %. 1940 01 01 bankas buvo išdavęs 161,1 mln. litų paskolų.
Žemės banko rūmai (atvirukas, 1939; Kauno apskrities viešoji biblioteka)
1940 07 30 Žemės bankas nacionalizuotas, sovietinės okupacijos metais pertvarkytas į SSRS Žemės ūkio banko Lietuvos respublikinę kontorą.