žẽmės darba, grunto kasimas, gabenimas, supylimas, lyginimas, tankinimas. Žemės darbų tikslas – įrengti gruntinius nuolatinius (užtvankas, kelių ir geležinkelių sankasas, aerodromus, kanalus, tunelius) ir laikinus statinius (duobes pastatų ir kitų antžeminių statinių pamatams, tranšėjas vandentiekio, šilumtiekio, dujotiekio, kanalizacijos, melioracijos ir kitiems vamzdynams, kabeliams bei kitoms komunikacijoms), parengti statybos vietą, sutvarkyti teritoriją, atidengti naudingųjų iškasenų telkinį. Dirbami po parengiamųjų darbų; pastatų statyboje žemės darbai yra nulinio ciklo bendrųjų statybos darbų dalis (statybos technologija). Skiriami atvirieji (antžeminiai) ir uždarieji (požeminiai) žemės darbai. Atvirųjų žemės darbų būdai: mechaninis, sprogdinamasis, hidraulinis, gręžiamasis, retai rankinis. Dažniausiai žemės darbai daromi mechaniniu būdu – žemkasėmis.
Pastatų pamatų duobės dažniausiai kasamos pirmyneigiu (sausas gruntas) arba atgaleigiu (drėgnas gruntas) ekskavatoriumi gruntą iš karto kraunant į transporto priemonę ir draglainu (drėgną arba vandeniu apsemtą gruntą) supilant jį šalia kasavietės, rečiau iš karto kraunant į transporto priemones. Greiferiniu ekskavatoriumi kasamos gilios duobės, šuliniai lengvame, sausame grunte. Tranšėjos dažniausiai kasamos atgaleigiu ekskavatoriumi, draglainu arba daugiakaušiu ekskavatoriumi. Negilios tranšėjos kasamos su šlaitais, gilių iškasų šlaitai tvirtinami ramstomomis sienelėmis. Sprogdinama tada, kai reikia tam tikra kryptimi pastumti, išsviesti daug grunto ar išpurenti sušalusį gruntą (sprogdinimas). Hidrauliniu būdu (hidromechanizacija) gruntas vandens srove ne tik kasamas, bet ir pernešamas bei supilamas numatytoje vietoje.
pastatų statybos žemės darbai
Kartais kasama mišriuoju būdu – sprogdinimo ir hidraulinis būdai derinami su mechaniniu būdu. Gręžimo būdas žemės darbams naudojamas tada, kai reikia ištirti grunto savybes (gręžiamos išgrąžos), nustatyti gruntinio vandens lygį, pažeminti vandens lygį, įleisti polius, įrengti artezinius šulinius, gręžtinius pamatus. Daugiausia gręžiama mechaniniais būdais: sukamuoju, smūginiu sukamuoju gręžiami kietieji ir purieji, vibraciniu sukamuoju – birieji gruntai. Gręžiant iškeltas gruntas paskirstomas ir išlyginamas arba išvežamas. Iškastas gruntas naudojamas statiniams (pylimams, sankasoms, teritorijos tvarkymui). Pylimui įrengti dažniausiai naudojami 1 arba keli skreperiai. Gruntas kasamas iš 1 arba abiejų būsimo pylimo pusių, supilamas, paskleidžiamas reikiamo storio sluoksniu ir volais arba vibraciniais plūktuvais tankinamas; paskutinis grunto sluoksnis buldozeriu arba greideriu išlyginamas, sutvirtinami šlaitai.
Tvirtinama taip: apsėjama žole, velėnuojama, aptaisoma medžių šakų pynėmis, akmenų grindiniu, betoninėmis arba gelžbetoninėmis plokštėmis. Nereikalingas gruntas išvežamas į sąvartas. Toli vežama automobiliais, traukiniais, plukdoma laivais, nedideliu atstumu – skreperiais (prikabinamaisiais iki 300 m, savaeigiais iki 5 km), buldozeriais (iki 100 m), gruntas permetamas ekskavatoriais. Pastarasis būdas (gruntą permetant kelis kartus) dažnai naudojamas kasant naudingąsias iškasenas atviruoju būdu (karjeras). Supiltas gruntas lyginamas, profiliuojamas (pvz., kelio sankasa) greideriais, buldozeriais, skreperiais. Darant gruntinius statinius, užpilant įrengtus pamatus gruntas dažniausiai tankinamas plentvoliais, volais, plūktuvais. Požeminiai žemės darbai atliekami naudingųjų iškasenų klodus eksploatuojant požeminiu būdu. Naudingųjų iškasenų masyvas dažniausiai ardomas mechaniškai. Kasimo darbai kompleksiškai mechanizuoti. Kompleksą sudaro kasimo (kasybos kombainas, kasimo agregatas su žiediniu drožtuvu, būgnu su pjovikliais), transportavimo (grandikliai, konvejeriniai vežimėliai), mechanizuoto kasinių tvirtinimo įrenginiai. Kai darbų nedaug, sprogdinama, ardoma hidrauliniu būdu, kasama rankiniu būdu. Jei sunkiai prieinamose vietose (po pastatais, gatvėmis, geležinkeliais, keliais) reikia tiesti požemines komunikacijas, įrengti kolektorius, kitus požeminius statinius, naudojami specialieji žemės darbų būdai. Komunikacijoms įrengti, kai jų trasa kerta geležinkelį, intensyvaus eismo kelią arba gatvę, racionalu naudoti uždaruosius žemės darbų būdus: slėginį (vamzdžiai stumiami mechaniškai, gruntas iš vamzdžio šalinamas sraigtu arba išplaunamas vandens srove), kalimo (atviras plieninis vamzdis kalamas pneumatiniu įrenginiu), vibracinio vakuumavimo (vamzdžio priekinėje dalyje yra specialus įtaisas, kuris skleidžia virpesius, siurbia orą kartu su išjudintu gruntu), hidromechaninį (vamzdis turi antgalį, pro kurį švirkščiamas vanduo plauna gruntą; vandens ir grunto mišinys išsiurbiamas siurbliu), horizontalaus gręžimo (į grunte įrengtą šachtą nuleista gręžimo mašina gręžia horizontalų gręžinį, į kurį pamažu stumiamas vamzdis sraigtu arba vandens srove šalinant gruntą). Taip galima padaryti 100–1800 mm skersmens, 60–100 m ilgio kiaurymes. Kabeliai, plastikiniai vamzdžiai dažniausiai pratempiami po kliūtimi (įtraukiami) pneumatiniu būdu. Kolektoriams, požeminiams statiniams įrengti uždaruoju būdu dažnai naudojamos tunelių statybos technologijos, pvz., skydų būdas (uždaras savaeigis įrenginys su gruntą ardančiu priekiniu žiedu). Žemės darbus sunkina, gruntinius statinius gadina tekantis paviršinis arba gruntinis vanduo. Paviršinis vanduo dažniausiai nuleidžiamas į šalį atvirais grioviais. Gruntinio vandens lygis prireikus žeminamas uždaruoju drenažu, adatiniais filtrais, elektroosmoso būdu, išsiurbiant siurbliais. Statant gruntinius statinius gruntas kartais sustiprinamas mechaniškai (voluojamas, plūkiamas, vibruojamas), chemiškai (į gruntą įšvirkščiama cemento skiedinio, skystojo stiklo, kalcio chlorido, sintetinės dervos, karšto bitumo, molio skiedinio), elektrocheminiu būdu (per gruntą leidžiama elektros srovė – elektroosmoso būdas), užšaldomas. Žemės darbus dirbant žiemą gruntas iš anksto parengiamas (pvz., uždengiamas termoizoliacine medžiaga) arba įšalęs atšildomas garu, karštu vandeniu, elektra, purenamas specialiais purentuvais, skaldomas plaktais, išsprogdinamas.