žẽmės káina, kaina, už kurią savininkai parduoda žemės sklypus kitiems asmenims.
Žemės savininkai nustato žemės kainą pagal jos tikslinę paskirtį, naudojimo pobūdį, buvimo vietą, derlingumą ir kitas kokybines charakteristikas. Parduodamas žemę jos savininkas perleidžia pirkėjui teisę ateityje neribotą laiką gauti iš jos pajamas, todėl ekonomikos teorijos požiūriu žemės kaina yra kapitalizuota žemės renta – būsimųjų rentinių pajamų diskontuota dabartinė vertė. Žemės kaina lygi pinigų sumai, kuri, ją padėjus į banką, suteikia palūkanų forma pajamas, lygias parduoto žemės sklypo metinei rentai.
Žemės kaina apskaičiuojama pagal formulę: P = R/i, čia P – žemės kaina, R – metinė žemės renta, i – metinė palūkanų norma.
Žemės kaina didėja, kai didėja žemės renta ir (ar) mažėja palūkanų norma. Žemės ištekliai yra riboti, todėl jos pasiūla dažniausiai yra pastovus dydis ir žemės kainą keičia tik žemės paklausos pokyčiai, kuriuos lemia pirkėjų paskatos pirkti žemę ir gauti iš jos pajamų panaudojant ją žemės ūkiui, kitų rūšių ekonominei veiklai arba nuomojant. Plėtojantis ekonomikai žemės paklausa ir kaina didėja, nes laisvos (nenaudojamos) žemės lieka vis mažiau.
2708