žẽmės mókestis, mokestis, kuris imamas už privačią žemę iš jos savininkų.
Žemės mokestis dažniausiai mokamas kartą per metus į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą. Žemės mokesčio dydį lemia žemės (be joje esančių pastatų, statinių ir kitų pagerinimų) apmokestinamoji vertė, nustatoma pagal jos buvimo vietą, teikiamas pajamas (pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties žemės derlingumą) ir kitus kriterijus.
Lietuvoje žemės mokestis žinomas nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų. 1918–1940 valstybinis žemės mokestis (dalis jo pajamų ėjo savivaldybėms) buvo pagrindinis tiesioginis mokestis, jo dydis priklausė nuo žemės rūšies: už pirmos rūšies žemės vieną hektarą – 9 litai, antros – 7,5 lito, trečios – 5 litai, ketvirtos – 1,5 lito per metus. 21 a. pradžioje žemės mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą reglamentuoja Žemės mokesčio įstatymas (1992, nauja redakcija 2013). Žemės mokestį moka fiziniai ir juridiniai asmenys už jiems nuosavybės teise priklausančią privačią žemę Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. Žemės mokesčiu taip pat neapmokestinama bendro naudojimo kelių, nacionalinių parkų, draustinių, vandens telkinių pakrančių apsaugos juostų, gamtos paminklų, archeologijos, memorialinių, istorijos, architektūros, dailės, nekilnojamojo kultūros paveldo objektų ir kai kurių kitų rūšių žemė, o ūkininko ūkiui steigti įgyta žemė – pirmuosius trejus metus nuo nuosavybės teisės į ją įgijimo. Žemės mokesčio nemoka užsienio valstybių diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos, tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos ir jų atstovybės, bankrutavusios įmonės, Lietuvos bankas, žemės savininkai, kurių mokėtinas žemės mokestis per metus už visus jų turimus žemės sklypus neviršija dviejų eurų. Žemės mokestis mokamas į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemė, biudžetą iki einamųjų mokestinių metų lapkričio 15 dienos. Žemės mokestis skaičiuojamas nuo žemės rinkos vertės, nustatytos atlikus masinį ar individualų žemės vertinimą (žemės ūkio paskirties žemės, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, apmokestinamoji vertė yra jos rinkos vertė, padauginta iš koeficiento 0,35). Žemės mokesčio tarifai yra 0,01–4 % žemės apmokestinamosios vertės per metus, konkretų tarifą, kuris galios ateinančiais metais, nustato kiekvienos savivaldybės taryba iki einamųjų metų birželio 1 dienos. Savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis žemės mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į žemės naudojimo pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą, žemės sklypo dydį ir buvimo vietą, žemės mokesčio mokėtojų kategorijas (fizinių asmenų socialinę padėtį, juridinių asmenų dydį ar teisinę formą).
1019