Žẽmės mókslai, geomókslai, mokslai, tiriantys Žemės litosferą, hidrosferą ir atmosferą. Žemės mokslų pagrindinės sritys – geologija, geofizika, dirvožemio mokslai, hidrologija, glaciologija ir atmosferos mokslai. Glaudžiai siejami ir su kitais mokslais – ekologija, visuomenine geografija, kartografija.
Geologija tyrinėja litosferos sandarą bei jos istorinę raidą; svarbiausios šakos – mineralogija, geochemija, geomorfologija, paleontologija, stratigrafija, inžinerinė geologija ir sedimentologija.
Geofizika tiria Žemės fizines savybes ir fizinius procesus (magnetizmą, gravimetriją, geotermiką, seismiką) litosferoje, mantijoje ir branduolyje.
Dirvožemio mokslas apima viršutinio Žemės plutos sluoksnio, kuriame vyksta dirvodariniai procesai, tyrimą; svarbiausios šakos – dirvotyra ir edafologija.
Hidrologija nagrinėja paviršinio ir požeminio vandens atsiradimą, pasiskirstymą, chemines ir fizines vandens savybes, hidrologinį ciklą ir sąveiką su gyvaisiais organizmais; svarbiausios šakos yra okeanologija, hidrogeologija, upėtyra, ežerotyra ir pelkėtyra.
Glaciologija – mokslas apie ledynų susidarymo sąlygas, raidą, fizikines savybes bei geografinį pasiskirstymą.
Atmosferos mokslai tiria Žemės atmosferą, joje vykstančius procesus bei atmosferos sąveiką su kitomis sferomis (litosfera, hidrosfera, biosfera); svarbiausios šakos – meteorologija, klimatologija ir aeronomija.
812