žẽmės registrãcija, žemės nuosavybės teisės juridinis patvirtinimas. Civilinių teisių objektu žemės sklypas tampa jį identifikavus ir įstatymų nustatyta tvarka įregistravus viešajame registre. Šiame registre registruojama žemė ir kitas nekilnojamasis turtas, su juo susijusios savininko prievolės (pvz., testamentinė išskirtinė, pasižadėjimas sumokėti įsiskolinimą už įgytą turtą, sąlyga išlaikyti iki gyvos galvos turto perleidėją; registro duomenys apie prievoles derinami su hipoteka), žemės sklypo priklausiniai (registruojami kaip vientisas turtas, jiems galioja tos pačios teisės kaip ir pagrindiniam daiktui), daiktinės teisės (pvz., visų rūšių nuosavybės teisės, servitutai, ilgalaikė žemės ir kito turto nuomos arba panaudos teisė) ir jų ribojimai į nekilnojamąjį turtą, duomenų apie žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą pasikeitimai.
Lietuvoje žemės registracijos tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas (1996, įsigaliojo 1998, nauja redakcija 2001), Nekilnojamojo turto registro nuostatai (2014). Nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras (sudaro Centrinis ir teritoriniai registratoriai). Žemės sklypai, juose esantys pastatai ir statiniai, inžineriniai įrenginiai ir kitas nekilnojamasis turtas šiame registre registruojami nurodant duomenis apie žemės sklypą ir kitą nekilnojamąjį turtą. Naujai suformuoti žemės sklypai registruojami tik tada, kai yra visiškai suformuoti, jų ribos ir kadastro duomenys nustatyti pagal Žemės įstatymo (1994, nauja redakcija 2004) ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų reikalavimus (2002). Registrui t. p. pateikiami visi duomenys apie žemės sklypo savininką ir bendraturčius, kitų fizinių ir juridinių asmenų teisės (ribojimai) į žemės sklypą. Prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą teritoriniam registratoriui pateikia jį įgijęs asmuo.
L: P. Aleknavičius Žemės teisė Kaunas 2007; E. Monkevičius Žemės teisė ir administravimas Vilnius 2014.
930