žẽmės rekultivãcija (re… + lot. cultus – įdirbas), techninių, inžinerinių statybos ir biologinių darbų, kuriais siekiama pažeistąją žemę padaryti tinkamą žmogaus ūkinei veiklai, visuma. Žemė pažeidžiama dėl stichinių nelaimių (potvynio, žemės drebėjimo, erozijos) arba dėl žmonių technogeninės veiklos (naudingųjų iškasenų gavybos). Lietuvoje naudingųjų iškasenų karjerų ir durpynų žemės rekultivacija vykdoma pagal telkinio naudojimo projektą, kuriame numatoma rekultivuotų žemės sklypų paskirtis. Rekultivuojant žemę pirmiausia atliekami techniniai darbai (išlyginamas paviršius, formuojami šlaitai, atvežama ir paskleidžiama humusinio dirvožemio arba tvarkomi keliai, statomi hidrotechnikos ir melioracijos įrenginiai), vėliau žemė rekultivuojama biologiškai (sėjami žemės ūkio augalai, sodinamas miškas, įrengiamos pievos, tvenkiniuose veisiamos žuvys).
2436