nuotrauka, padaryta iš Žemės stebėjimo palydovo Envisat 2010 07 11 – jūros dumblių žydėjimas Baltijos jūroje (melsvai žalsva spalva)
Žẽmės stebjimo palydõvas, dirbtinis Žemės palydovas, specialiai sukonstruotas Žemės atmosferos, paviršiaus ir vandenynų būklės ir parametrų stebėjimams ir matavimams, augalijos paplitimo ir vegetacijos stebėjimams taikant nuotolinius matavimo prietaisus ir metodus. Kai kurie Žemės stebėjimo palydovai matuoja ir Žemės gravitacijos bei magnetinius laukus; prie Žemės stebėjimo palydovų galima priskirti ir karinės žvalgybos palydovus, bet dėl savo specifikos jie dažniausiai aptariami atskirai. Dauguma Žemės stebėjimo palydovų iškeliami apytikriai į 600–800 km aukščio dažniausiai polines orbitas (jų plokštumos beveik statmenos Žemės pusiaujui). Kadangi Žemė sukasi apie savo ašį, tai tokia orbita skriejantis Žemės stebėjimo palydovas per tam tikrą laiko tarpą savo prietaisais gali apžvelgti beveik visą Žemės rutulį. Dalis Žemės stebėjimo palydovų leidžiami į geostacionarines orbitas (orbitos aukštis apie 36 000 km). 3 geostacionariniai Žemės stebėjimo palydovai, kurių ilgumos skiriasi 120°, gali nuolat stebėti visą Žemės rutulį. Žemės stebėjimo palydovų nuotolinių matavimų prietaisais matuojama arba registruojama nuo Žemės sklindanti regimoji ir infraraudonoji spinduliuotė. Ją sudaro nuo Žemės atmosferos bei paviršiaus atspindėta Saulės spinduliuotė, t. p. ir Žemės atmosferos bei paviršiaus spinduliuojama energija.
Žemės stebėjimo palydovai naudojami pasyvūs (matuojama nuo Žemės sklindanti spinduliuotė) ir aktyvūs (registruojamas iš Žemės stebėjimo palydovų pasiųstas ir nuo Žemės atsispindėjęs signalas) jutikliai. Pasyvūs jutikliai yra fotografinės kameros, televizijos kameros, daugiakanaliai optinių vaizdų formuotuvai, daugiakanaliai radiometrai, atmosferos cheminių junginių (ozono, anglies oksido ir dioksido, azoto dioksido, metano), temperatūros ir drėgmės matuokliai, magnetometrai, akcelerometrai ir kiti. Aktyvūs jutikliai yra įvairios paskirties mikrobanginiai radarai, lidarai, aukščiamačiai ir kiti. Pagal tai, kokių mažiausių matmenų detales galima atskirti Žemės stebėjimo palydovų prietaisų sukurtuose vaizduose, skiriami mažos (atskiriamos dešimčių kilometrų eilės detalės), vidutinės (apie 1 km) ir didelės (apie 1 m ir mažesnės detalės) skyros Žemės stebėjimo palydovų prietaisai. Mažos skyros prietaisai naudojami globalaus masto meteorologiniams reiškiniams bei aplinkos pokyčiams stebėti. Regioninio masto reiškiniams ir objektams (žemės ūkio naudmenos, naudingosios iškasenos, stichinių nelaimių rajonai ir kita) stebėti naudojami vidutinės skyros prietaisai. Detalus vietovės planas (žemėlapis), kelių tinklas, atskiri pastatai ir net automobiliai matomi didelės skyros prietaisų sukurtuose vaizduose (naudojami karinės žvalgybos Žemės stebėjimo palydovai). Atsižvelgiant į Žemės stebėjimo palydovų orbitą ir paskirtį jame gali būti įvairios skyros ir funkcinės paskirties prietaisų. Žemės stebėjimo palydovų matavimų duomenys naudojami meteorologinėms prognozėms sudaryti, klimato kaitos tyrimams, kartografijai, žemės ūkio naudmenų apskaitai, aplinkos monitoringui, naudingųjų iškasenų paieškai, stichinių nelaimių ištiktų regionų stebėjimui ir kitiems tikslams. Šių duomenų pagrindu kuriami žemynuose, vandenynuose ir atmosferoje vykstančių procesų ir jų tarpusavio sąveikos modeliai, kurie padeda geriau suprasti Žemę kaip sistemą. Pirmasis Žemės stebėjimo palydovas buvo Jungtinių Amerikos Valstijų meteorologinis palydovas TIROS 1, paleistas 1960. Europos kosmoso agentūra pirmąjį Žemės stebėjimo palydovą (meteorologinį palydovą Meteosat) paleido 1977. 2021 Žemės stebėjimus darė daugiau kaip 1000 Žemės stebėjimo palydovų, kuriuos paleido įvairių šalių kosmoso agentūros.
3018