žemės teismas

žẽmės tesmas, 1566–1831 Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir jos buvusioje teritorijoje veikusi teismo institucija apskrities (pavieto) bajorų civilinėms byloms spręsti. Sudarė teisėjas (teisėjo pavaduotojas), pateisėjis ir raštininkas (sekretorius). Juos iki gyvos galvos skirdavo didysis kunigaikštis iš apskrities seimelyje bajorų išrinktų kandidatų (po 4 į kiekvienas pareigas). Kiekvienos apskrities centre žemės teismas rinkdavosi į sesijas tris kartus (vasarą, rudenį ir žiemą) per metus ir kolegialiai spręsdavo pavieto bajorų ginčus dėl pažeistų civilinių teisių. Žemės teismo sprendimus šalys galėjo skųsti asesorių teismui, nuo 1581 – Lietuvos Vyriausiajam Tribunolui. Trakų vaivadijoje veikė Gardino, Kauno, Trakų, Upytės, Vilniaus vaivadijoje – Ašmenos, Breslaujos, Lydos, Vilkmergės, Vilniaus apskričių, Žemaičių seniūnijoje – Žemaitijos žemės teismas. Po 1830–31 sukilimo pertvarkyti į apskrities teismus.

2271