žẽmės kio bánkas, specializuotasis bankas, kurio veiklos pagrindinis tikslas – skatinti žemės ūkio plėtrą ir modernizavimą.
Paskolų teikimas
Teikia ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms ilgalaikes paskolas (ilgesniam laikotarpiui nei universalieji komerciniai bankai), kurios dažniausiai yra hipotekinės (įkeičiant žemę ir kitą nekilnojamąjį turtą).
Žemės ūkio bankai Lietuvoje
Lietuvoje pirmieji žemės ūkio bankai pradėjo veikti 19 a. antroje pusėje. 1872 dalyvaujant ir vietiniam stambiųjų žemės savininkų, verslininkų ir valstiečių kapitalui įsteigtas Vilniaus žemės bankas teikė ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas (daugiausia vietiniams žemės savininkams), stabdė stambiosios žemėvaldos rusifikavimą, daug prisidėjo modernizuojant žemės ūkį. Hipotekinį kreditą žemės ūkiui t. p. teikė Rusijos valstybinių Valstiečių žemės banko ir Bajorų žemės banko Vilniaus ir Kauno skyriai (įkurti 1882–1886). 1890 veiklą Lietuvoje pradėjo Sankt Peterburgo–Tulos žemės banko agentūra. Šie žemės ūkio bankai buvo žemėvaldos Lietuvoje rusifikavimo priemonė: jų kredito politika buvo diskriminacinio pobūdžio, paskolos (dažnai lengvatinės) buvo teikiamos kolonistams, vietiniai ūkininkai ir žemės savininkai paskolų gauti negalėjo. 1915 visi iki tol veikę žemės ūkio bankai evakuoti į Rusiją.
Nepriklausomoje Lietuvoje 1924–1940 svarbiausias žemės ūkio bankas buvo Žemės bankas, jo pagrindinė akcininkė buvo vyriausybė. SSRS okupavus Lietuvą jis pertvarkytas į SSRS Žemės ūkio banko Lietuvos respublikinę kontorą (veikė iki 1959, kai jos funkcijos perduotos kitiems valstybiniams bankams). 1988 įsteigtas SSRS agropramoninio banko Lietuvos respublikinis bankas atkūrus nepriklausomybę 1990 pertvarkytas į Lietuvos agropramoninį banką, 1993 – į Lietuvos žemės ūkio banką (2003–2006 NORD/LB Lietuva, 2006–2011 DnB NORD bankas, 2011–2017 DNB bankas, 2017 susijungė su Nordea Bank Lietuvos filialu į banką Luminor Bank).
3160