žẽmės kio inžinèrija Lietuvojè. Žemės ūkio inžinerijos mokslo pradmenys 1819 pradėti dėstyti Vilniaus universiteto Žemės ūkio katedroje (vedėjas M. Očapovskis). Buvo skaitomos paskaitos apie žemės dirbimą, žemės ūkio padargų naudojimą. 1825 V. Gurskis skaitė paskaitas apie kuliamąsias mašinas. 1828 Pilaitėje (dabar Vilniaus miesto dalis) buvo įsteigta praktinio mokymo ir mokslinių tyrimų bazė (Agronomijos institutas). 20 a. pradžioje moksliniai tyrimai buvo atliekami bandymų stotyse. Pirmoji žemės ūkio bandymo stotis įsteigta 1909 Baisogaloje. 1928 žemės ūkio inžinerijos tyrimai pradėti Dotnuvos žemės ūkio akademijos Žemės ūkio inžinerijos katedroje (vedėjas A. Kondrotas). Žemės ūkio inžinerijos mokslas buvo intensyviau plėtojamas Lietuvos žemės ūkio akademijoje (1996–2011 Lietuvos žemės ūkio universitetas, nuo 2011 Aleksandro Stulginskio universitetas) įkūrus Žemės ūkio mechanizacijos bei Hidromelioracijos ir žemėtvarkos fakultetus (1946), Hidrotechnikos ir melioracijos (1950) bei Žemės ūkio mechanizacijos ir elektrifikacijos (1956) institutus, Mašinų bandymo stotį (1960). Pirmieji žemės ūkio inžinerijos mokslininkus rengė B. Šprinkas, B. Juralevičius, V. Filipavičius. 1949 Lietuvos žemės ūkio akademijoje V. Babilius, K. Tolutis, L. Kulikauskas pradėjo konstrukcinių medžiagų tyrimus. Mašinų mechanikai matricinį harmoninį metodą naudojant skaičiavimo techniką pasiūlė A. Jasiulionis, mašinų ir mechanizmų balansavimo optimaliems parametrams skaičiuoti metrines erdves (Lp) vienas pirmųjų panaudojo A. Urba. Žemės ūkio produktų džiovinimo teorinius pagrindus sukūrė V. Petruševičius, V. Valušis (Žemės ūkio inžinerijos institutas), dirvožemio vandens režimo reguliavimo – A. Dirsė. 1969 J. Deikus, S. Merkevičius pradėjo tirti traktorių ir kitos žemės ūkio technikos keliamą triukšmą, virpesius bei vertinti aplinkos taršą, A. Sirvydas su kitais – piktžolių kontrolės vandens garų procesus, 1984 G. Labeckas su kitais – įpurškimo siurblių ir vidaus degimo variklių darbo procesus, degalų sąnaudų mažinimo ir aplinkai kenksmingos deginių emisijos kontrolės problemas. Nuo 1990 J. Padgurskas su kitais tiria ir vertina įvairių apdirbimo bei stiprinimo technologijų poveikį mechaninių sistemų tribologiniam patikimumui. Žemės ūkio produktų laikymo ir perdirbimo technologijų tyrimų laboratorijoje (įkurta 1979) sukurti žemės ūkio produktų sandėlių projektavimo teoriniai pagrindai, parengta sandėlių ventiliacijos sistemų projektavimo metodika (V. Vilimas, A. Raila. H. Novošinskis). Tiriami termoenergetiniai procesai, kurie vyksta sandėliuojant ir perdirbant augalininkystės produktus, šių procesų poveikis aplinkai, produktų saugai ir kokybei. Javų nuėmimo procesus tiria L. Špokas. K. Navickas su kitais tiria organinių atliekų perdirbimo technologijas, biodujų gamybą ir jų naudojimą energetikoje. Svarbiausi veikalai: autorių kolektyvo Žemės ūkio mašinos ir įrankiai (1938), S. Lukėno Žemės ūkio mašinos (1964), B. Juralevičiaus Žemės ūkio mašinų teorija (1971), A. Dirsės, J. Ziberko Drėkinimas (1976), V. Valušio Pašarų aukštatemperatūrio džiovinimo pagrindai (1977, rusų kalba), K. Giedros Traktoriai ir automobiliai (su kitais, 1995). Teorinės ir praktinės žemės ūkio ir aplinkos inžinerijos problemos tiriamos Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Aleksandro Stulginskio universiteto Agroinžinerijos, Kauno technikos universiteto Aplinkos inžinerijos institutuose, Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijoje.
Žemės ūkio inžinerijos institutas
1454
žemės ūkio technika parodoje Ką pasėsi (Lietuvos žemės ūkio universitetas, 2007)