žẽmės kio kredtas, kreditas, teikiamas žemės ūkio verslui plėtoti ir modernizuoti. Skiriamas ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, žemės ūkio produkciją perdirbančioms įmonėms.
Žemės ūkio kredito rūšys
Žemės ūkio kreditas gali būti piniginis (jį teikia specializuotieji, daugiausia žemės ūkio bankai, ir universalieji komerciniai bankai, kredito unijos, lizingo bendrovės, kitos finansų institucijos) arba prekinis (teikia prekybos ir gamybos įmonės).
Trumpalaikis žemės ūkio kreditas reikalingas dėl žemės ūkio veiklos sezoniškumo ir teikiamas apyvartiniam kapitalui papildyti, pinigų srautams subalansuoti (trąšoms, sėkloms, pesticidams, degalams pirkti, kitoms einamosioms išlaidoms finansuoti). Šis žemės ūkio kreditas dažniausiai garantuojamas įkeičiant kilnojamąjį turtą ar gaunant paskolos garantiją ir grąžinamas pardavus derlių ar užaugintus gyvulius. Ilgalaikis žemės ūkio kreditas skirtas investiciniams projektams įgyvendinti: žemės sklypams, veisliniams gyvuliams, žemės ūkio technikai, technologijoms, džiovykloms, sandėliams, kitam nekilnojamam turtui pirkti ir statyti. Šis žemės ūkio kreditas dažniausiai garantuojamas įkeičiama žeme, kitu nekilnojamuoju turtu ar hipoteka.
Žemės ūkio kreditui būdinga specifinė rizika, kylanti dėl gamtinių sąlygų, produktų kainų svyravimų poveikio žemės ūkio verslui. Daugelio šalių vyriausybės skatina žemės ūkį lengvatinėmis paskolomis, kurios teikiamos palankesnėmis sąlygomis, su valstybės garantija.
Žemės ūkio kreditas Lietuvoje iki 1940 metų
Žemės banko paskolų teikimo taisyklės (pirmas puslapis iš dviejų, 1933 04 19; Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka)
Lietuvoje pirmoji hipotekinio žemės ūkio kredito įstaiga (Žemvaldžių kredito draugija) pradėjo veikti 1825, ji teikė paskolas dvarininkams. 1872 įkurtas Vilniaus žemės bankas, 19 a. 9 dešimtmetyje Vilniuje ir Kaune pradėjo veikti Rusijos valstybinių Valstiečių žemės banko ir Bajorų žemės banko skyriai. Valstiečius t. p. kredituodavo savitarpio kredito draugijos, valstiečių taupomosios skolinamosios kasos. 1919–1940 žemės ūkio kreditą teikė Žemės bankas, kaimo kredito kooperatyvai, pramonės, prekybos bendrovės, Finansų ministerija, kitos žinybos.
Nepriklausomoje Lietuvoje po 1990 metų
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę žemės ūkio ir kaimo verslui nuo 1998 teikiamos lengvatinės paskolos su Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantijomis (garantuojama iki 80 % kredito sumos). 2018 kredito institucijos suteikė žemės ūkio ir kaimo verslui 53,3 mln. eurų garantuotų kreditų, Žemės ūkio paskolų garantijų fondas suteikė 226 garantijas už 42,7 mln. eurų; iš viso 1998–2018 suteikta 1,2 mlrd. eurų garantuotų kreditų. 2020 Žemės ūkio paskolų garantijų fondas suteikė 286 garantijas už 40,2 mln. eurų (1998–2021 fondas iš viso suteikė garantijų už daugiau kaip 1 mlrd. eurų). Daugiausia lengvatinių kreditų suteikta ūkiams modernizuoti. Žemės ūkio kreditas sudaro apie 2 % visų komercinių bankų teikiamų paskolų. 2023 Žemės ūkio paskolų garantijų fondas ir kitos nacionalinės plėtros įstaigos sujungti į vieną įstaigą ILTE (Investicijos Lietuvos ekonomikai).
3160
-Žemės ūkio paskolų garantijų fondas