žemės ūkio mašinų gamyba
žẽmės kio mašnų gamýba, mašinų ir prietaisų pramonės šaka, kurios įmonės gamina įvairias mašinas ir mechanizmus žemės ūkiui.
Žemės ūkio mašinų gamyba pasaulyje
Derliaus nuėmimo įvairių kombainų pasaulyje daugiausia gamina Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV; 2010 už 1,8 mlrd. JAV dolerių), Vokietija (1,6 mlrd. JAV dolerių), Japonija (0,8 mlrd. JAV dolerių), sėjamųjų ir sodinamųjų – Japonija (1,4 mlrd. JAV dolerių), Brazilija (0,3 mlrd. JAV dolerių), Vokietija, Švedija ir Indija (po 0,15 mlrd. JAV dolerių), mėšlo kratytuvų ir trąšų barstytuvų – Japonija (175 mln. JAV dolerių), JAV (168 mln. JAV dolerių), Vokietija (152 mln. JAV dolerių), Italija (65 mln. JAV dolerių), plūgų – Brazilija (133 mln. JAV dolerių), Vokietija (94 mln. JAV dolerių), Italija (58 mln. JAV dolerių), Kanada (45 mln. JAV dolerių), Japonija (43 mln. JAV dolerių), Vengrija (33 mln. JAV dolerių).
Istorija
Pramoninė žemės ūkio mašinų gamyba atsirado 19 a. pradžioje Didžiojoje Britanijoje, vėliau JAV, 19 a. pabaigoje išsiplėtojo Prancūzijoje, Australijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Pirmąjį arklių traukiamą kombainą 1834 sukonstravo H. Moore’as (JAV), pirmasis savaeigis kombainas 1911 pagamintas JAV. Po Antrojo pasaulinio karo žemės ūkio mašinų gamyba sparčiai plėtojosi SSRS, Japonijoje, vėliau Kanadoje, Indijoje, Brazilijoje, Italijoje, Austrijoje, Danijoje, Suomijoje, kitose Europos šalyse.
Žemės ūkio mašinų gamyba Lietuvoje
Lietuvoje nesudėtingas žemės ūkio mašinas ir padargus gamino dvarų ir kaimų kalviai, amatininkai. 19 a. antroje pusėje Kaune veikė mašinų gamyklos Minerva (įkurta 1862), brolių Tilmansų geležies dirbinių fabrikas (įkurtas 1867), Mars (įkurta 1869), brolių Šmidtų metalo apdirbimo fabrikas Vestfalija (įkurtas 1879), buvo įmonių ir Vilniuje, Vilkaviškyje, Žagarėje. Iki Pirmojo pasaulinio karo žemės ūkio mašinų gamybos įmonės gamino maniežus ir arklines kuliamąsias, grūdų valymo mašinas (arpus, fuchtelius), plūgus, šiaudų kapokles, arklinių kertamųjų atsargines dalis; tokias ir panašias mašinas po karo gamino įmonės Metalas (buvusi Vestfalija) ir Neris Kaune, K. Tručionio fabrikas Panevėžyje, Vienybė Ukmergėje, Plūgas Vilkaviškyje, Ūkmašina Alytuje, Miškas Žasliuose ir kitos įmonės. Po Antrojo pasaulinio karo virbalines ir spyruoklines akėčias, noragus, arpus, vėtykles‑rūšiuotuves, dobilų sėjamąsias, šiaudų kapokles, javų kuliamąsias, automatines girdyklas, šakniavaisių smulkintuvus gamino įmonės Plūgas Rokiškyje, Ūkmašina Alytuje, Komunaras ir Neris Vilniuje, Metalas Kaune. Vilniaus kuro aparatūros gamykla (Kuro aparatūra) gamino kuro siurblius ir purkštuvus traktoriams ir kombainams. 1960 Lietuvoje pagaminta apie 11 000 virbalinių akėčių, apie 2500 pavarinių šakniapjovių, apie 1100 javų kuliamųjų, apie 1000 arklinių dobilų sėjamųjų, apie 10 500 automatinių galvijų girdyklų, apie 8400 automatinių kiaulių girdyklų, apie 200 pakabinamųjų runkelių rautuvų, apie 100 cukrinių runkelių retintuvų, 510 siurblinių srutų laistytuvų, apie 500 mėšlo kratytuvų. 1965 Neris, Radviliškio ir Rokiškio gamyklos sujungtos į gamybinį susivienijimą Neris, kuris specializavosi gaminti žolės miltų agregatus, granuliatorius, pašarų briketuotuvus, įrenginių komplektus pašarams maišyti ir paruošti, šieno grėblius. 1965 pagaminta 504, 1970 – 1353, 1980 – 1940, 1985 – 2452, 1990 – 1599 vitamininių žolės miltų agregatai.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iš gamybinio susivienijimo Neris įmonių nebankrutavo tik Radviliškio ir Rokiškio gamyklos, jos tapo akcinėmis bendrovėmis. 2014 dirvos įdirbimo įvairias mašinas (volus, akėčias, plūgus ir kitas), mėšlo kratytuvus ir trąšų barstytuvus, sėjamąsias, šienapjoves, javų kombainus, priekabas ir puspriekabes, žemės ūkio mašinų atsargines dalis gamino Radviliškio ir Rokiškio mašinų gamyklos, bendrovės Umega Utenoje, Agroforteka Kaune, Andrava Tirkšliuose, Laumetris Keleriškiuose, Sajinas Grumbliuose (Klaipėdos rajono savivaldybė), Stronga Šerkšnėnuose, Universe Group Baltic Mažeikiuose, Western Fabrication Kapėnuose ir kitos.
2687